Straipsniai

Aš ir Tu.Vieno Kraujo.

Prieš kelias dienas sulaukiau vieno tokio telefoninio skambučio. Paskambinęs vyras prisistatė Šarūno vardu ir pasakė, kad dirba gydytoju Santariškėse hematologijos skyriuje. Šarūnas paskambino labai paprastu klausimu- galbūt galėčiau ir norečiau tapti kaulu čiulpų donoru.

Kaip ir kiekvienas vidutinis pilietis, niekada nesusidūręs su po tokiu gąsdinančiu pavadinimu slypinčiais procesais, aš minutei susimąsčiau.Tačiau taip jau atsitiko, kad man teko ne vieną kartą susidurti su kraujo donoryste ir jos problemomis, ir tiesiog bendrauti su mirtinom ligom sergančiais žmonėmis, todėl tas susimąstymas buvo tiesiog naturaliai trumpas.

Mano nuomone, didelė visuomenės sąmojingumo donorystės atžvilgiu problema yra informacijos trūkumas. Net manoji šeima sužinojus, kad einu duoti kraujo mėginių norėdamas tapti kaulų čiulpų donoru- iškart stereotipiškai puolė prieštarauti, motyvuodama tokiais teiginiais kaip: „tavo kaulus išgremš“, „padarys tave neįgaliu“, „tai labai skausminga“ ir panašiai. Tačiau nuvykęs i Santariškes, buvau supažindintas su visu procesu, kuris yra visiškai kitoks, nei šios nusistovejusios gandų formos.

Na dėl skausmo man buvo nusispjaut, o va dėl pasekmių aš be abejo persiklausiau.

Procesas labai paprastas.Visu pirma turi į tam tikrą „banką“ priduoti savo kraujo mėginį, pagal kurį buna nustatomas atitikimas su žmogumi kuriam gali prireikti tavo donorystės. Kaulų čiulpų negalima duoti bet kam, čia kaip su organų transplantacija, turi atitikti tam tikri dalykai, todėl gali atsitikti ir taip, kad neatsiras žmogaus kuriam prireiks tavos pagalbos.( kalbant apie kraują – jo trūksta nuolat ).

Jei toksai žmogus atsiranda, turi penkias dienas leistis vaistus, o po to iš venos imamas tavo kraujas ( procedūra vyksta penkias valandas, todėl , kad tai gana sudėtingas procesas ) ir iš jo „protingas“ aparatas pasiima reikalingas medžiagas.Tai iš esmės yra tas pats kas duoti tiesiog kraują, tačiau užtrunka ilgiau.Jokiu ten kaulų drąskymų ir panašių dalykų.

Patys suprantat, kad šią žinutę rašau ne tam, kad pasipuikuot tuštybe.Man labai keista, kai mūsų visuomenė susiduria su kraujo ar kalų čiulpų donorų stygiumi. Esu buvęs onkologijos skyriuose, žinot kai pamatai , kad kūdikių palatose trūkstą vietų, tai labai ką pakeičia viduje.

Kodėl mes bevelijame „nematyti“ šių problemų? Kodėl mums atrodo, kad esame išimtis ir niekada gyvenime mums patiems ar artimiems mums žmonėms neatsitiks kažkas panašaus? Kodėl nusisukame nuo tų vaikučių ir suaugusiųjų kuriuos galėtume pabandyti išgelbėti labai paprastu būdu? Negi mes tokie žvėrys? Negi mums tas pats? Ir kaip galima tokiais atvejais pasakyti „ne“?

O gal visgi nenusisukame.Tiesiog nesusidūrę „arti“kažkaip praleidžiam pro ausis?

Tokiu atveju turim puikų šansą.

Jei perskaitęs tai nuspręsi nelikti nuošalyje ir duoti kraujo ar tapti kaulų čiulpų donoru- padaryti tai lengva. Paprastai kraujo duoti galima Kraujo Centre- Žolyno gatvė 34 arba Santariškių g.2,čia taipogi galima tapti kaulų čiulpų donoru.

Saitai: www.begood.lt ; www.transplantacija.lt To bičiulio daktaro meilas: sarunasjudickas@yahoo.com. Jis atsakys į bet kokius klausimus.

Nenusisuk.Ir rytoj, jei atsitiktų bėda, nenusisuks nuo tavęs.

Ačiū, kad perskaitei.

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close