AlbumaiStraipsniai

CANNIBAL OX – “Gotham” Deluxe LP Edition [iHIPHOP Distribution; 2013]

cox Kas iš Jūsų atsimena “Cold Vein”? Manau, kad tikrai susirinks būrelis žmonių, kuriems ‘Cold Vein” yra tikra undegraundo klasika, o jo kūrėjai iš CANNIBAL OX – vyrukai Vast Air ir Vordul Mega yra tikros legendos. Taip, aš žinau, kad nuo 2001 ne taip jau viskas klasiškai buvo pas abu bičiukus, vis niekaip nepavykdavo jiems permušti savo debiuto sėkmės, bet taip jau būna šitam pasaulyje, tačiau nežiūrint į tai, tas būrelis gerbėjų vis tiek išliko, ir manau labai nudžiugo kai pasirodė naujienos apie  OX sugrįžimą 2013 m. gale.

Kaip niekad apie savo dalyvavimą albume paskelbė nemenkas būrys legendinių vardų, tai Bobbito Garscia, Breeze Brewin, Juggaknots, C-Ray Walz, Casual iš Hiero imperijos, nuostabaus balso savininkė Jean Grae, Prodigital Sunn iš WU felialo Sunz of Man… vėlgi Roc Marciano, mėgstantis ‚pasitūsinti‘ senų undegraundo vilkų kompanijoje bei Tradedy Khadaf. Gaunasi smagus kokteilis, kai tokios jėgos sueina kartu. Verta laukti!

Užsakom ‚Delux Edition‘, kaip gi kitaip, juk į kolekciją. Ten visą laiką būną šaunių priedų. Tas pats buvo ir su “Cold Vein”, irgi teko pirkti du variantus … nesveika gal … bet taip jau yra …

Ir štai… kaip ten viskas atrodo iš vidaus…

Prasideda albumas nuo titulinio gabalo “Gotham”. Sunkus, futuristinis, tamsios spalvos, Bill Cosmiq tikrai gerai padirbėjo su juo. Tas pats Bilas padarė muziką ir sekantiems dviem kūriniams, tai yra ”Gases in Hell” ir “Psalm 82”. Tas pragaro gabalas, ne toks jau ir pragariškas. Įdomu, kas gi su tuo “Psalm 82”. Net įlindau į internetą pasidomėti apie ką tas 82 – atras, ogi apie Izraelio priešų nugalėjimą.

O štai toliau seno boso EL-P prodiusuotas kūrinys… Uhhh DEF JUX guru padarė išties puikų darbą, tiesiog Bomba. Kol kas tai gabalas numeris vienas iš viso albumo. ”Life  from planet of Eat”, kaip supratot tekstas irgi atitinkantis pavadinimą. Gaila, kad pats EL-P nepaėmė mikrofono į rankas. Galėtų palaikyti savo senus draugelius.

“Blood Spot” ir dar viena legenda atsakinga už muziką Camu Tao, tarsi ir dingęs paskutiniu laiku, bet darbą padarė gerai. Senu stiliumi, ‚negruzovai‘, nesudėtingai bet tai tinka, plius šitam dar vienas svečias, kurį praleidau prieš tai – Karniege iš Mighty Joseph.

Tai kas toliau, man visą laiką patikdavo senos kartos albumuose, geri, užtikrinti radio laidų freestyle‘ai, kodėl dabar beveik nustoja juos dėti į albumus? Na ir kaip supratot, jeigu radijas tai Bobbito Garcia prie pulto… puikus freestyle‘as… Jėga.

Ooo… Jean Grae, savo laiku jis mokėjo pavaryti, o čia toks melodingas, instrumas, na netgi romantiškas. Prodiusavo kažkoks Sid Roams iš tos pačios Babygrande  Rec. Jeigu ne Jean partijos ir paties OX, kūrinys būtų nieko gero, bet  už Jean ačiū chebrai.

Ir dar vienas freestylas. Matyt jie pas Bobbito pavarė kaip reikiant. Šaunuoliai.

Aha, 9-toji vieta ir “Street reppin” su C-ray Walz. Vėlgi kitoks skambesys, toks orkestrinis sampliukas …net nežinau… ar girti tą kūrėją Belief ar kritikuoti. Bendrai gal ir neblogai. Nors kaip ir su Jean gabalu truputį ne ta opera.

Na, o toliau dar vienas Babygrande records prižiūrėtas gabalas, tik šį kartą netgi su savotiška WU atmosfera. Nors ir sudalyvavo gabale jau minėti Casual, Tragedy ir Marciano, na ir Bronze Nazareth su muzika. Geras kūrinys, bet tai ne tie Cannibal OX kuriuos aš norėčiau girdėti. Jeigu norėčiau štai tokio skambesio, paimčiau kitą grupę.

Tas pats prikolas ir su sekančiu kūriniu. Ta pati problema. Gabalas super, bet ne OX.

“That Moment Before Crazy”  kartu su C-Ray ir Sharkey prie pulto. Čia jau skanu ir čia jau OX, čia niūru bet pakrauna. Man patinka ir tas keistokas padainavimas kabina ir įstringa. Super.

Nelaiminga 13-ta vieta ir legenda prie pulto Pete Rock. Panašu, kad Pete pabandė suderinti savo unikalų skambesį su OX koncepcija. Įdomiai gavosi, tarsi skaidrus garsas, sunkus. Va tokie OX manau tinka.

Du paskutinai albumo gabalai irgi EL-P darbas, matyt nutarė užbaigti albumą su triukšmu, kad visi prisimintų gerą desertą, o ne viduriuko nesėkmes.

“Metal Gear” pakankamai ramus, vietomis kažkodėl atrodo, jog muzika sau o Mc sau varo. Keistokas sprendimas, bet vėliau prisijungė vargonai, lyg ir MC pasitaisė.

‘Life’s ILL” užbaiginėja albumą. Su dar vienu svečiu, tai Breeze Brewin iš Juggaknots (iki dabar gaila kad savo laiku man kažkas pradangino jį, DEF JUX debiutinį albuma), bet gabalas gavosi toks epinis. Uhhhh… EL-P gerai išmano savo reikalą. Skamba viskas kabinančiai. Viskas taip supinta: instrumas, vokalai, Breeze vietoj. Desertas išties pavykęs.

Taigi, neskaitant kai kurių ateivių albume, kai kurių nesuprastų vietų, ne taip jau tinkančių asmeniškai man, šiaip albumas gavosi neblogas. Nemanau, kad prilygsta “Cold vein”, tačiau  puse gabalų tikrai prilygsta ir netgi pranoksta tai kas buvo anksčiau.

Skanaus

 

 

Žymos

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close