NikoTHEMYOUANDM3

Erke Ft. Niko – Tai Daugiau. [Žodžiai, Tekstas, Lyrics]

Tai daugiau, tai virš jausmų
lyg vaikai begantys mieste kur niekad nesustoja lyt. (2x)

Tai daugiau nei scenos iš pamesto filmo
Daugiau nei laikas, rodantys kekviena silpna
Kekviena kilpa sienos paslėpia
Tai daugiau nei ginčai ir mūsų paslaptys
Naktys tapo sagtys – liūdėsio
Daugiau negu sakmės kurios atsispindi šukėse
Daugiau nei šūkiai tape kuždėsio skauda
Suku žaizdas,kad nepapult į bendra siauta
Tai daugiau negu gatvės, kasdienės saulės
Daugiau nei baimė, vanduo kurio nuplaunam delnus
Mintys – kai nežinai kuo viltis
Daugiau nei akmenys – vėjo nunešti kankintis
Šios stepės stebina keistu teatru
Prospektrai – žavinčius nepriklausomus nuo metų
Nuvedus kaskart kojomis ten, be noro gryžti ir pasikloti mieste.

Tai daugiau, taip virš jausmų
lyg vaikai begantys mieste kur niekad nesustoja lyt. (2x)

Manydamas,kad viskas gerai dažnai suklystu, nes kai atsistoti bandau – ir vėl paslystu
atsiminimai spaudžia galva – taip noriu, kad jie pradingtu
Noriu gyventi iš to, noriu, kad niekas netrugdytu
ir taip kas ryta – jaučiu ta spaudima iš šono
išeinu į balkoną, pakviepuoti gryno oro
ir ką matau? Tik aprasojusios mimikos ginčijas
Dėl xujovo miego, ar raktelių civiko
Jaumingos kalbos apie meilę arba pinigus
Dingsta išvada gyvenimo – prašosi lyrikos
Štai taip ir gydausi nuo galutinio išprotejimo
Gal dėl to ir nemėgstu šviesos mirgėjimo
Per lėtas jom, per lietų jau nebebijau išlysti į gatvę, Nes mėgstu pažiūrėt kai žmonės aria užsidare tvartę
Ble kaip gaila tų pavargusiu sielų, dėl kurių aš stengiuos, O jos dėl manęs nepadarė nieko.

Tai daugiau, tai virš jausmų
lyg vaikai begantys mieste kur niekad nesustoja lyt.(2x)

Tai daugiau nei pamokos už penkto namo
vaiko noras – po kedutės kur užlektu mamą
aš pamenu, kaskarta būdamas ten
kiek noro buvo išeit, kiek buvo nebūt muse
Būtiniuose – kad nesuėstu mintis
tai daugiau nei viltys – atimtos iš paskutiniu
aš nebemyliu – giliem stogam uždengus mus
nebekeisk nuotaikos – uždek kitus
netuščios gyvybės kur paskendo mūšiuos
kaip tuščios kalbos pasigirsta tarus dužiams
jos augino mane, poto slopino manę
Vienietiniu aistru – vaidinimu finale.

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close