Straipsniai

Garsai iš Albiono. Antroji dalis (HipHop.lt 2010)

Pasitraukus mohikanams, juos pakeitė jaunoji, ne ką mažiau talentinga ir persperktyvi reperių karta. Britų hiphopas pribrendo renesansui. Muzika, iš išaugo iš savo hardcore’inių šaknų, tapo melodingesnė. Vienais iš tokio atgimimo “kaltininkų” galima laikyti The Herbaliser.
                           The Herbaliser pradžia galima laikyti 1992 metus, kai mažai žinomas džiazo bosistas Jake Wherry sutiko vietinį Dj Ollie Teeba. Keletą bendrai įrašytų kompozicijų galima laikyti grupės pradžia. Vėliau jie išleido puikių albumų, dirbdami viename iš stipriausių Britanijos hiphopo leiblų Ninja Tunes. Jų muzika siekė džiazo ir funk‘o šaknis, modifikuotas elektroniniais bytais, „tingiu“ scratchu ir repavimu ant tokios melodijos. Norintys ką nors paklausyti iš jų pusės, turi iš ko rinktis, nes šie vaikinai tikrai produktyvūs. Jiems galima priskirti liūto dalį jazzy hiphopo vystymo šalyje nuopelnų. Patys jie nerepuoja, bet kuria velniškai instrumentinę muziką, ir pasitelkia tokius daugeliui pukiai žinomus veikėjus kaip Rakaa IriscienceDilated Peoples, Jean Grae, Roots Manuva, MF Doom ir daugybę kitų stiprių reperių. Ką domina šio kolektyvo veikla, mūsų saite yra puikus straipsnis apie juos. Dėl šios priežasties toliau plėstis  apie juos šiame straipsnyje kaip ir nėra reikalo.

 

Kitas iš britiškojo hiphopo titanų – taip pat ganėtinai gerai lietuviams pažįstamas Andrei Gurov, dar kitaip žinomas kaip DJ Vadim. Šis išleido slėpdamasis po Vadim Peare, Andre Gurov ir Little Aida pseudonimais ir daugybe kitų. Taip pat dirba su projektais “The Russian Percussions” ir “OneSelf”, kuriame dalyvauja ir jo žmona, nuostabioji Yarah Bravo. Tarp tokios gyvos galybės nesunku ir pasimesti! Vadimo muzikai būdingi etniniai  motyvai. Matyt nesunku nuspėti kokio etnoso, žinant, kad DJ Vadim yra rusas. Gimęs Sankt Peterburge (pagal kai kuriuos kitus duomenis – pietinėje Rusijos dalyje) jis į Angliją atvyko vaikystėje ir greitai užsikrėtė didele aistra muzikai.  Įkūręs savo leiblą Jazz Fludge (žymesni atstovai – Mark B & Blade), Vadimas išleido singlą, kuris greitai pateko į Ninja Tune akiratį. Taip prasidėjo, ko gero, žymiausio rusų Dj, dirbančio ne Rusijoje, bet neatsimetančio nuo savo šaknų, karjera. Daugelyje jo albumų pavadinimų figūruoja Rusijos ar Sovietų Sąjungos vardas : „U.S.S.R. Repertoire“ , „U.S.S.R. The Art of Listening“. Jis pats sako, kad jam patinka, kad daugelis dalykų, kurie susiję su buvusia TSRS ir dabartine Rusija, kitataučiams ir šiandien atrodo ypač paslaptingai.

 

Dj Vadim

 

Kita asmenybė yra verta straipsnių ciklo. Bent jau kaip minimum tiek. Taip tai – Roots Manuva  (Rodney Smith). Žinomu jis tapo 1999 metais, kai  išleido debiutinį albumą „Brand New Second Hand“. Jo netradicinė repavimo maniera, intelektualūs tekstai iš karto sužavėjo daugybę žmonių, spauda rašė, kad tai vienas labiausiai stebinančių talentu atlikėjų bei vienas iš originaliausių balsų tarp naujosios britų hiphopo bangos atstovų. Antrasis jo albumas „Run Come Save Me“ tik sustiprino jo, kaip vieno geriausių britų reperių, pozicijas. Manuvos kolegų komandą New Flesh sudaro iš Grenados kilęs Toastie Taylor ir graffiti writeris iš Lydso Part 2. Jų  muzikoje pinasi daugybė įvaraus skambesio stilių, bet toną diktuoja jamaikietiškos muzikos prieskoniai.

 

Amžių sandūroje susiformavo nauja britiškos repo muzikos atšaka – grime, kuri dar kitaip vadinama eskibeat (neoficiliais duomenimis, termino autorius – Wiley su savo chebra), sublow (taip vadinta dėl ypač žemos boso linijos). Grime susiformavo Rytų Londono rajonuose. Tai elektronikos elementų turinti muzika, kurioje tradicinis hiphopas susipina su UK garage ir dancehall. Kūdikystės stadijoje grime be išimties buvo grojamas šalies piratinių radijo stočių, didesnės iš jų buvo  Rinse FM ,  MajorFm.com, kurios laikomos vienomis iš didžiausių stiliaus populiarintojų salyne ir už jo ribų. Pastaroji apskritai yra laikoma stotimi, kuri grime paskleidė tarp plačiosios liaudies.

 

Roots Manuva

 

Jei manęs paprašytų įvardinti žymesnius šio stiliaus atstovus, ko gero visų pirma įvardyčiau Dizzee Rascal, kuriam galima priskirti grime’o išpopuliarinimo platesniajame klausytojų rate. Aišku, jei tokie laurai apskritai gali būti, nes esama nuomonių, kad stiliaus “išnešimas” už Britanijos ribų jį tik sugadino, skambesys jau nebe tas, kaip pačioje pradžioje ir t.t. Gali išgirsti, kad jį sugadino, kai tokia muzika plačiai pasklido po radijo ir stotis ir TV stotis. Dar kiti grime žlugdymo kaltininku laiko leidybines firmas, kurios, anot tokių, “paprasčiausiai nesuvokia grime vertės”.

 

Didesnės komercinės sėkmės pasauliniu mastu pirmieji susilaukė Roll Deep (Dizzee ir Wiley) albumai Boy in da Corner and Treddin’ on Thin Ice. Pirmasis iš paminėtų albumų 2003 metais buvo Mercury Music Prize apdovanojimo laureatu. Kiti žymesni šio stiliaus atstovai –  J-Dawg, jau minėtas Wiley, Sway DaSafo, Ghetto, AC & Terra, M.A,  Kano. 


Dizzee Rascal

 

     Su XXI amžiaus pradžia nauja era prasidėjo ir britų hiphope. Atsirito nauja banga jaunųjų talentų, kurie, remdamiesi dviejų su viršum dešimtmečių istorija, turėjo iš ko pasimokyt, todėl kibo į kūrybinius darbus. Iš tokių “new wave” išskirčiau Jehst, Nicky Spesh, Bion, Whitecoat, Foreign Beggars , Usmaan. Taip pat So Solid Crew – pusiau kriminalinę grupuotę, kurios sudėtį sudaro daugiau negu 30 narių. Jie nuolat lydimi skandalų, pasitaiko ir pasišaudymų per jų koncertus, kuriuos policija neretai visai uždraudžia. Bet visos šios „smulkmenos“ netrukdo koncertuoti, leisti albumų, filmuoti klipų. Savo laiku ten buvo ir Dizzee. Kiek man yra žinoma, nepaisant visų nesklandumų, šis kolektyvas sėkmingai gyvuoja jau daugiau nei 10 metų ir panašu, kad nesėkmės jų nesustabdo – vasario mėnesį numatyta, kad pradės veikti jų radijo stotis,o vasarai žadamas ir albumas.

 

     The Streets‘ (po pseudonimu sleipiasi toks Birmingemo gyventojas – Mark Skinner) 2002 metais išleistas albumas Original Pirate Material buvo pirmasis iš “naujokų” albumų, kuris susilaukė didesnio dėmesio Britanijoje. Jį palankiai sutiko net britų roko gerbėjai. Jis įdomus tuo, kad jame susipynė daugybė stilių : dubstepas, regis, garrage ir net rokas. Visa tai – originalios repavimo manieros fone. Viso to rezultatas – Skinner’is nominuotas keturiems Brit Awards apdovanojimams!

Hiphopo damos, kurios galbūt kada nors skaitys šią rašliavą, gali paklausti – “O kokia situacija su moterimis Britanijos hiphope?”. O situacija tikrai nebloga, bent jau patenkinama. Silpnąją lytį čia atstovauja Mis-Teeq , Ms.Dynamite, Lady Sovereign, Estelle, Baby Blue, kurioms sekasi tikrai puikiai. Nors gal ne taip viskas ir puiku. Kaip teigia Estelle, “manau, kad joms tenka sunki užduotis, nes daugelis jų nepasitiki savo jėgomis ir joms niekas “nepravalė kelio”.

 

Lady Sovereign

 

Na, o jei  jau kalbėsime apie mūsų dienas, apie nūdieną taip pat yra ką pasakyti, yra ką paklausyti. Kaip ir daugelyje valstybių, kur hiphopas yra giliai įleidęs šaknis, paprastesnis priejimas ir pigesnis nei prieš 10 – 15 metų prie muzikavimui reikalingų technologijų, egzistuoja puiki terpė reikštis daugybei reperių, prodiuserių. Aišku, svarbiausia, ką pats žmogus sugeba, bet be papildomų priemonių vargiai apsieitų. Iš tokių naujosios eros atstovų visų pirma paminėčiau A State of Mind grupę. Daugeliui lietuvių  jie turėtų būti pažįstami, kai koncertavo pas mus. Apie jų biografiją taip pat nematau reikalo plėstis, nes apie šią grupę taip pat galite pasiskaityti šiame puslapyje. Jei tik įdomu. Taip pat galima būtų paminėti Verb T , taip pat jau minėtąjį Jehst.

 

     SAS/Eurogang yra vieni iš tų britų repo atstovų, kurie sėkmės susilaukė ir už Atlanto. Su jais sutartį pasirašė Roc-A-Fella leiblas, o tai, manyčiau, yra nemažas pripažinimas. Šią grupę sudaro broliai Mayhem ir Mega. Jų atveju puikiai tinka patarlė – savam kaime pranašu nebūsi. Tėvynėje įvertinti kaip neperspektyvūs, jie patraukė už Atlanto, apsistojo Niujorke, Staten Island’e, kur praleido dvejus metus. Ten jie tūsindavosi su vietiniais repo veikėjais ir battle’indavosi su kuo tik netingėjo. Taip jie prasisuko į hiphopo viršūnėles – pažinojo žmones iš Def Jam, bendraudavo su Busta Rhymes ir Ghostface Killah.

 

Neaplenkiant beatbox’o, Britanija ir čia turi kuo didžiuotis. Taip, taip..tai genialusis Killa Kela, neabejotina humanbeatboxo pažiba, nors kaip teigia, jam labiau patinka, kai tai, ką jis daro, vadinama multivokalizmu. Nors klausytis jo studijinių įrašų taip pat yra puiku, tačiau gyvai pasirodantis Killa yra tiesiog žudantis!

 

Iš šios mano kuklios dviejų dalių apžvalgėlės, tikiuosi pavyksta susidaryti įspūdį apie tai, kokia spalvinga yra ta Britanijos hiphopo scena. Kelios kartos, turtinga ir gan netrumpa istorija, daugybė įvairaus plauko veikėjų, iš kurių dauguma yra saviti ir įdomūs. Tai stipriai įtakoja tai, kad, kaip jau minėjau, Britanijoje yra labai gilios muzikos tradicijos, todėl daugelis tų stilių neišvengiamai įtakoja britiškojo repo skambesį. Britai nevengia eksperimentuoti maišydami stilius. Todėl natūralu, kad daugelis mano draugų, klasikinio skambesio mėgėjų, nelabai skaniai suvartoja tas stilių mišraines. Man ir pačiam tie elektroniniai prieskoniai kartais nepatinka, bet čia jau skonio reikalas. Taigi, mylėkit gerą muziką. Ačiū.

 

 

Autorius Kęstas Vasilevskis – Kiesha

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close