G&G Sindikatas

G&G Sindikatas – Laikas keistis [Žodžiai, Tekstas, Lyrics]

Ne jiems o mums, ne del jų – del musų…
As perlauziu save ir atiduodu tau puse,
O savaja pasejes vidurį tuscio lauko,
Is naujo uzauginsiu muzika kuri saugo…

Ne jiems o mums, ne del jų – del musų…
As perlauziu save ir atiduodu tau puse,
O savaja pasejes vidurį tuscio lauko,
Is naujo uzauginsiu muzika kuri saugo…

As rasau naktimis, nes naktimis geriau rasosi,
Mintys, patape bagazu į laisve prasosi,
Klausydamas ramaus sirdies instrumentalo,
Kai laiptines betono sienos virsta „mano darbo stalas“.
Is tekancio vandens skubejimo imu judejima,
Is akmeninių knygų mena pasiversti vejumi,
Su jais kalbejome, dalinomes idejomis.
As praradau religija, bet įgavau tikejima,
Jie sejo mano viltį mazom dalelem ryzių,
Kai į save iseidavau, jie kantriai lauke kol sugrysiu.
Buna – reikia laiko, bet rukas prasisklaido
Ir vel imu piestuka, kad paisyt miesta raidem.
Ne jiems tai darau, ne del jų – del musų.
Per puse – vandenį, druska ir visa tai ka į save geriu –
As sudedu į muzika kuria skiriu…

[Priedainis – Chorus]

Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo…
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!

Man niekas nieko neįdejo kelio pradzioje,
As nemiegojau su sekme, neteko reinkarnuotis turcium.
Isskyrus keleta supratusių – o tai uzgrudina.
Deja, beje, pasaulis juokes arba buvo kurcias.
Purciaus. Jo, jis dare su manim ta patį –
Bruko uzmarstį – rinkaus karcia atmintį,
Ismokau girdeti, vertinti klausima,
Kiek bebutų atsakymų – tureti dar viena klausima.
Nemegstu aukso – visada buvau sidabras.
Deimantai „sucks“, geriau kristolas, akmuo paprastas.
Jei sirdy gyva, jei sieloj kulka –
Man svetima tai, kas lentynose dulka.
Maciau kaip tie kuriais tikejom
Virto tais kuoriuos apsedo.
Siuksles įmanoma sudeginti,
Bet pelenuose liks pedos,
Nebeliks vietos, neistrint gedos.
Pagarba ne daiktas kur pakampem metosi.
Maciau kaip gatvese įsigali romantinis cinizmas
Ir vietoj musų tampa mano. Suprantu kapitalizmas.
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o as tenoriu,
Kad butų saugomos tradicijos!

[Priedainis – Chorus]

Laikas lasa minutem į karsto dangtį vinutem,
Stebedamas kaip snobai baigia sms zinutem.
Baime vaiksto blakstienomis, lubomis, sienomis –
Įkalina tukstancius – islaisvina vienetus.
O mano siela jaucia alkį,
Todel imu betona, sutrupinu iki mincių
Ir uztempu ant „rhyme’o“ duonos.
Kad susitaikyt su zeme, kad nuraminti butų dangus –
Ranka braizau ore magijos zenklus.
„Install’iuodamas“ garsa balso stygų membranose,
Jausminese, garsinese gamose,
Kasdienese, paprastų zmonių dramose –
Tai, ko nematai, tarp reklamų, ekranuose,
Saukianciuose „Nera vaisingų kurejų“,
„Pralostas musis“, „Pragertas tikejimas“.
Reikia „duses“ – cia dusios – nei peno, nei meno.
Jie sake „Tai neįmanoma!“ O mes gyvenom!
Tamsa ir saule panasios –
Abi jos akina skaudziai,
Rugstimi isrinktiesiems ir opiumu liaudziai,
Ieskanciai draudziamo baudziamai, skaudziai
Bet vis dar tikinciai!

Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo…
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo…
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!

Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo…
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo…
Muzika kuri auga, muzika kuri skauda, muzika kuri saugo!

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close