Straipsniai

G&G SINDIKATO POKERIS

“Mano gyvenimui vadovauja mano bibys”, – rėkia į mikrofoną vaikinas paklaikusiomis akimis ir sušiauštais plaukais. Aha, tai Kastetas, o šalia jo – Svaras, scenos gilumoje už plokštelių grotuvų slepiasi Mamania. “Mano gyvenimui vadovauja mano bibys”, – vėl kiek isteriškai surinka Kastetas, o aš ir Donciavas, stebintys G&G SINDIKATO pasirodymą apačioje, minioje, juokiamės. Velnias, Kastetas, kai “įkala”, scenoje gali dar ne taip parėkauti. Ir tada nesvarbu, kad tave stebi 300 Alytaus paauglių. Ir kad šalia stovi policijos pareigūnų ekipažai. “Blet”, – vėl nuskamba per garsiakalbius ne pats padoriausias žodis. Pradeda juoktis ir penkiolikametės merginos…. … Po dviejų valandų jau sėdime sostinės “Neste” degalinėje. Svaras valgo mėsainius ir geria “Coca-Cola”, ant stalo – 270 litų, visas vakaro honoraras. Kai atskaičiuojamos kuro išlaidos, lieka visai nedaug. Bet Kastetas, imdamas savo dvidešimt litų, šypsosi. Kelios dešimtys litų, keli plastikiniai bokalai nemokamo “Daigos” alaus – tai visai neprastai atrodo vieną 2000-ųjų gegužės vakarą…

Viskas prasidėjo nuo pankroko. 1992-aisiais aštuoniolikmetis Gabrielius Liaudanskas (dabar geriau žinomas kaip Svaras) užėmė vokalisto pareigas jaunojo poeto Benedikto Januševičiaus suburtoje depresyvaus pankroko grupėje DEPRESIJA. Per neilgą savo karjerą DEPRESIJA pasižymėjo tuo, kad sudalyvavo galingomis muštynėmis pasibaigusiame Vievio alternatyvinės muzikos festivalyje ir ant Šeškinės daugiaaukščio stogo nusifotografavo kultiniame to meto žurnalui “Moksleivis”. Galima sakyti, kad būtent “Moksleivyje” neakivaizdžiai susikirto Svaro, Kasteto (Kastyčio Sarnicko) ir Donciavo (Donato Juršėno) keliai – varomosios G&G SINDIKATO jėgos keliai.

Mat ant crossover/metal bangos užaugę ir net naktį neatsiplėšdavę nuo kolonėlių, jei per jas varydavo ANTHRAX ir SUICIDAL TENDENCIES, Kastetas ir Donciavas dalyvavo pankroko grupės MARICHUANA veikloje. Žinoma, “Moksleivis” negalėjo neparašyti straipsnio apie bręstančią underground legendą. Lazdynų moksleiviai, pasirodo, turėjo lakią fantaziją – įsiamžino ant seno “Zazo”, o savo pirmajame interviu guodėsi, kad tuomet televizijoje tik pradėjęs reikštis Jogaila Morkūnas jiems negrąžina Sony kasetės. Juokitės, juokitės, bet anuomet Sony kasetė buvo iš tikrųjų baisus turtas.

“Moksleivis” buvo teisus – MARICHUANA iš tiesų tapo viena galingiausių alternatyvinių gitarinės muzikos grupių, savo beprotiškai sarkastišku filosofiniu hardkoru žavėjusi ne tik gana gausų savo gerbėjų ratelį, bet ir sodriai pridususio balso šeimininką, devintojo dešimtmečio muzikos naujovių tūzą Dovydą Bluvšteiną, pasiūliusį grupei pasirašyti kontraktą su jo firma Zona/BMK.

Taigi, 1996 metais, kai Svaro ir jo bendraminčio Gigos suburta grupė G&G, padedami FOJE narių Arno Lukošiaus ir Andriaus Mamontovo, įrašinėjo savo pirmuosius gabalus, MARICHUANA buvo užtikrintos pankroko garsenybės. Be pinigų ir be didesnio populiarumo. Tuo metu, kai Egidijus Dragūnas repavo “Kontrolinį šūvį”, gitarinės muzikos entuziastai pamažu pradėjo trauktis į šalį. MARICHUANA buvo viena iš jų. Beveik tuo pat metu, kai savo egzistavimą baigė MARICHUANA, krizė ištiko ir G&G.

Kastetas, įgyjęs gero ir patikimo būgnininko vardą, perėjo per visą krūvą pogrindyje sėdinčių grupių. Gabus gitaristas Donciavas vienu metu svarstė, ar nepradėjus jam karjeros kokiame nors estradiniame restorano ansamblyje. Tuo pačiu metu Vilniaus konservatoriją baigusių vaikinų mintyse nuolat sukosi idėja apie įrašų studiją. Noras turėti galimybę įrašinėti muziką juos paskatino griebtis aktyvesnės veiklos – Vilniaus senamiestyje buvo įkurtas neoficialus klubas “Latakas”, kuriame įvyko vos keli pogrindinių grupių koncertai. Vaikinai buvo nustebę, kai pamatė, jog į apgriuvusią namo laiptinę braunasi šimtai žmonių.

“Latakas” egzistavo labai trumpai, tačiau per tą laiką prie keturių takelių magnetofono vaikinai galėjo pridėti jau ir Marshall gitarinį monitorių. Štai tokia ir buvo “Porno Sound” studijos, turėjusios lemiamos įtakos G&G SINDIKATO atsiradimui, pradžia.

G&G

Tuo metu, kai Donciavas ir Kastetas organizuodavo koncertus ir patys trankydavosi po studentų šventes, grodami jose, kaip taisyklė, už alų, Svarą kankino kiti rūpesčiai. Tiesą sakant, jis, gimęs jaunų studentų šeimoje, nuo pat mažų dienų turėjo pratintis būti savarankišku. “Tėvas nuolat dirbo ir namuose būdavo mažai. Motina, baigusi medicinos studijas, gavo paskyrimą į Joniškį, kur su ja gyvenau metus”, – prisimena jaunas dienas Svaras. Po kurio laiko jo tėvai nusprendė pasukti skirtingais keliais.

“Labai gerbiu savo motina už tai, kad iškentė mano sunkią paauglystę ir bandė mane suprasti. Beje, ne vien tik paauglystės metais, – sako jis. – Motina daug dirbo ir paprasčiausiai neturėjo laiko, todėl mano gyvenimas bėgo gatvėse. Visokio šūdo ten prikrėčiau”.
Galbūt todėl, pats matęs tėvų santykių atžalimą, jis pagarbiai ir šiltai kalba apie savo šeimą – žmoną ir dukrą. “Kažkada aš nemėgau vaikų, bet gimus mažajai Do supratau, kad nieko nėra geriau už tą žmogutį. Kartais jaučiuosi kaltas, kad skiriu per mažai dėmesio. Žmonai esu dėkingas už tai, kad ji yra, yra tokia, kokia yra, už ramybę namuose ir mano gyvenimo būdo toleravimą”.

Per savo 27 metus Svarui teko išbandyti ne vieną profesiją – dirbo vairuotoju, ekspeditoriumi, kroviku, vadybininku. Prieš kelerius metus, viename sostinės restorane dirbdamas barmenu, jis pateko į nemalonią padėtį – užeigos prieigose buvo nušautas žmogus. “Taip, tas įvykis buvo plačiai nušviestas žiniasklaidos. Daug šūdo ir netiesos, – prisimena G&G SINDIKATO lyderis. – Tai buvo pirmas mano labai rimtas susidūrimas su teisėsauga, atvėręs tai, ką seniau žinojau tik iš pasakojimų. Supratau, kad teisingumas ir teisybė – toli gražu ne tas pats. Kažkas tiesiog dirba savo darbą, datos ir terminai jiems kur kas svarbiau už tiesą. Žurnalistai pasirodė ne geriau”.

Tačiau net ir ekstremaliose gyvenimo situacijose jis nepalūždavo – už nugaros jį visada tvirtai prilaikė hip-hopas, gatvių muzika, kurią jis įsimylėjo iš karto, vos tik į Lietuvą praslydo pirmeji repo įrašai. Būtent aistra hip hopui vertė jį nuo šeimos nusuktus pinigus išmesti įrašų sesijoms, net ir tada, kai leidybinės firmos, perklausiusios dainas, sakydavo “ne”.

Iki pat 1999 metų pabaigos, kai pasirodė debiutinis G&G SINDIKATO albumas “Tavo sielos vagiz”, vienintelis didesnis grupės, tuomet dar besivadinusios G&G pasiekimas buvo kartu su pankais TURBOREANIMACIJA įrašytos dainos „Bokštas, kurį turi nugriauti” patekimas į dabar jau neegzistuojančios radijo stoties “Ultra Vires” topo viršūnę. “Su Kastyčiu Minkausku iš TURBOREANIMACIJOS mes jau buvo seniai pažįstami – dar nuo tų senų laikų kai jie vadinos AUKA, o aš dainavau DEPRESIJOJE, – prisimena Svaras. – Prie šio gabalo kūrimo, įrašinėjimo daugiausia prisidėjo Kastis, o mes buvome kaip kviestiniai svečiai”.

Po kurio laiko Svaras sužinojo, kad Kastytis Sarnickas ieško grupių, norinčių savo dainas publikuoti debiutuojančių kolektyvų rinkinyje “Pionieriai”. “Kai susitikome, nusivedžiau jį į “Porno Sound” studiją ir pasakiau, kad čia jis gali nebrangiai įsirašyti gabalus. Taip gimė pirmas dainos “Gyvenimas tęsiasi” variantas, kuris papuolė į vieną JAM Records išleistą rinkinį. Vėliau su juo “susitūsinome” – Svaras paliko normalų įspūdį”. O Svarui? “Na, kaip, – šypteli jis. – Pankai”.

GRAFFITI

“Tavo sielos vagiz” buvo įrašinėjamas daugiau kaip pusmetį. Kai kurios dainos turėjo po kelis variantus, kai kurių gabalų, tarkim, “Aš ramus”, buvo visiškai atsisakyta. Po nenusisekusių įrašų sesijų Svaras puldavo į depresiją ir sėdėdamas “Nikoilo” degalinės kavinėje su “palaikymo komanda” – Kastetu ir Donciavu – guosdavosi, kad “čia – ne repas”. Paskaičiavus, kiek vaikinams per tokius pasisėdėjimus teko išgerti alaus, Čekijos didžiapilviams būtų nušluostytos nosys.

Būtent per “Tavo sielos vagiz” įrašinėjimą, ir susiformavo G&G SINDIKATAS – buvo atrastas būsimas vinilų meistras Mamania, iš Zarasų ZENITO komandos atklydo Pushaz, ir net pats Kastetas, tuo metų repavęs prisidengęs KOMUNOS ir AFRO pavadinimais, pademonstravo savo kūrybiškumą ir neįtikėtiną balso tembrą gabaluose apie “antrą galą” – “Parūkyk, o po to…” bei “Ko nori?”. Kaip pankuojantis vaikinas atrado repą? “Lietuvoje faktiškai nėra su kuo varyti crossover, moku groti tik būgnais – taigi, kūrybą įtakoti sunku. Dainuoti nemoku – neturiu normalios klausos, silpnas balsas. Taip jau atsitiko, kad pabandžiau, patiko ir pradėjau labiau domėtis hip hopu. Negaliu pasakyti, kad esu didelis repo fanas, bet savo fonotekoje turiu hip hopo diskų”, – pasakoja Kastetas.

Mažos nepriklausomos firmelės Guru Records išleistas “Tavo sielos vagiz” pasirodė pačioje 1999 metų pabaigoje – kuklus ir tuo pačiu žavus CD-R singlinėje dėžutėje. Per metus niekam nežinomos grupės albumą įsigijo 300 lietuviško repo mėgėjų – žinant, kad tuo metu Lietuvoje repas jau kelerius metus šou verslo banginių buvo nurašytas kaip pinigų negaminanti muzika, kad albumo reklaminis biudžetas buvo minimalus, kad į didžiųjų radijo stočių eterį albumo kūriniai praslysdavo gal porą kartų per mėnesį (berods, vienintelis “Lietaus” didžėjus Martynas Starkus nebuvo abejingas debiutantams), tai buvo fenomenalus pasiekimas. Tuo pačiu tai reiškė, kad grupė pereina į kitą gyvavimo etapą.

Bomba Records išleistas albumas “Gatvės lyga” pasirodė tą pačią dieną, kai Kastetas šventė brolio gimtadienį. “Broliui padovanojau kompaktinį diską. Jis juokėsi ir kartojo, kad tame gabale, kur “lindo, lindo”, varo jo brolis – buvo labai juokinga. Vėliau prisigėrę klausėme, o jo žmona skaitė tekstus ir visai nebuvo šokiruota”, – pasakoja Kastetas. Šokiruota nebuvo ir jo draugė: “Ji juokėsi ir klausė, gal aš nesu seksualiai patenkintas, kad tokius tekstus rašau”.

Žinoma, tai ne 1990-ieji, kai R.Gavelio romane pirmą kartą išspausdintas žodis “bybis” lėmė tai, kad knyga buvo leidžiama kelis kartus ir tuoj pat išgraibstoma iš knygynų. Tačiau vis dėlto “bybio” negalėjai užtikti kiekviename “Vilniaus pokerio” puslapyje. “Gatvės lygoje” “bybių”, “pizdų”, “pisimųsi”, blet” ir “na***” nėra tik didžėjų intarpuose ir keliose dainose. “Ne, specialiai jų lyg ir neakcentavau, – tvirtina Kastetas. – Tiesiog rimas “čiotkas” gaudavosi. O ir šiaip, jei nori kažką pasakyti griežčiau, tai kaip jų išvengti? Aš visai nebūčiau įsižeidęs, jei būtų uždėję pypsiukus. Nervina, kai galvoja kad keiksmažodžiai yra specialiai tik tam, kad padidėtų perkamumas arba kad būtų pritraukta kuo daugiau paauglių”. Tačiau faktas lieka faktu – savo laiku lytinio akto interpretacijos padėjo išpopuliarėti EKSPRESUI, keiksmažodžiai pavertė RADIOSHOW duetą kultinėmis figūromis, o štai dabar “bybio” kultas tampa tramplinu G&G SINDIKATUI. Įdomiausia, kad pirmajame grupės albume “bybio” nė su žiburiu nerasi.

Naujas albumas “Gatvės lyga” gal ir nebūtų taip graibstomas, jei ne milžiniškas didžiausio šios vasaros hito “Tomas” pasisekimas.
“Tai labai sena idėja, gimusi dar pirmojo albumo laikais, tik ji tada buvo neišsakyta, – prisimena “Tomo” gimimą Kastetas. – Man asmeniškai šis gabalas nepatinka. Na, muzika – jėga, bet mano repavimas – ne. Dalis žodžiu yra tik dėl rimo, kita dalis iš kažkokios patirties, bet šiaip – tai ironiškas gabalas apie didžėjų ir manekenių šalyje gyvenantį šiuolaikinį jaunimą: bičas galvoja, kaip įsitempti mergą į lovą, bet būna ir atvirkščiai. Rezultatas – tam tikros pasekmės. Manau, kad į tekstą gilintis neverta. Jei ateinančias metais sukursime dar vieną tokio tipo gabalą apie bobas, tai tada visi galės sakyti, kad varome popsą”.

Jis kalba taip, lyg G&G SINDKATAS jau šiandien nebūtų vienas didžiausių popmuzikos flagmanų, “Tomas” nebūtų pasiekęs pirmos vietos M-1 tope, o “Gatvės lyga” netaptų pirmuoju auksiniu (jep, 10 tūkstančių parduotų kopijų) Bomba Records albumu.

G&G

“Aš rašau dainas negalvodamas, kuo jos pavirs ilgainiui. Daina – tai mano nuomonė, ji nesikeičia. Mūsų albumas neprifarširuotas popso, mes varom taip, kaip varėm ir varysim taip ir toliau. Jei kažkas man pradės aiškinti, kaip ir kokias dainas turiu rašyti- gali eiti na***. Tai mano dainos, – savo nuomonę pažeria Svaras. – O koncertai ir visas kitas šurmulys…Nežinau, mes nereguliuojame žiniasklaidos – žurnalistai rašo, ką nori. Mes grojame žmonėms, kurie ateina mūsų pasiklausyti. Man nusišikti, kas stovėjo scenoje prieš ir kas ateis po…Aš repuoju chebrai. Be abejo, groti tarp popso grupių yra totalus šūdas. Tačiau jei koncertas vyksta kažkokiame miestelyje, kur kitaip mes niekada neatvyksime ir vietiniai negalės mūsų pamatyti – manau, kad atvaryčiau. Man svarbu skleisti hip-hopo žodį. Aš tuo gyvenu. Tai sielos reikalai. Jei butu kitaip – jau seniai būčiau viską metęs, ir neužsiminėčiau su chebra radijo laidomis, internetu ir vakarėlių organizavimais. Tai dažniausiai yra grynas finansinis minusas, tačiau sielos atgaiva viską atperka”.

“Nė vienas iš mūsų, na, bent jau aš tai tikrai, savo veidų prakišinėti niekur nenorime”, – jam antrina Kastetas. Tačiau apie ateitį – ar G&G SINDIKATO neištiks pigios popkultūros keliu pasukusių ex reperių ŽAS ir Luko likimas – jis kalba atsargiai: “Aš nieko nežadu, nes pažadai neišsipildo, bet manau, kad taip neatsitiks”.

…. 2001 liepa. Vilniaus “Pube prie Universiteto” šurmuliuoja hip hopo žmogeliai, sėdi ŽAS, Gintarė, B’AVARIJA. Scenoje – G&G SINDIKATAS. Popkultūros visuomenė juos jau priima kaip savus. Tačiau tai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo žavu ir gražu. Žinoma, tai ne Didžioji Britanija ir ne Amerika, čia niekas nesitaško didžiulėmis sumomis ir nepasakoja spaudoje apie savo atsivertimą iš kokaino liūno. Čia tik bandoma daug kartų mažesniu masteliu žaisti “šou verslą”. Tačiau ir tokiame mažutėlaičiame žaidime įvyksta tragedijos ir būna aukų. “Nenorėčiau, kad tai paliestų mano namus – jie man svarbiausi. Narkotikų nebijau. Nežinau, kas turėtų įvykti mano gyvenime, kad pradėčiau uostyti koksą – po to beliktų spjauti į veidrodį. Bijau, tik kad gali žlugti idėja. Jei ją iš manęs atims, neleis kurti taip, kaip aš noriu – aš išeisiu”, – sako Svaras.

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close