Įdomu!Straipsniai

GRAFFITI ISTORIJA ( HipHop.lt 2006)

Tai gi, tai ką mes matome jau ilgą laiką ant sienų: priešiniai, tag‘ai, įvairiausios teplionės, mūsų jau nebestebina. Šis meno stilius vadinamas – GRAFFITI.  Šis menas gimė tarp 1960-tų galo ir 1970-tų pradžios New York’e. Prekyboje pasirodžius vandeniui atspariems flomasteriams, jaunimas pradėjo paišyti ant pašto dežučių, sienų, telefonų budelių, požeminių perėjų  ir metro sienų. Pradžioje jų „kūryboje“ dominavo paišytojų vardai ir pravardės. Visa tai vadinosi „single hitting“, o kiek vėliau ir iki šiol – „tagging“. Su laiku įvairių tagg’ų atsirado labai daug, kas iššaukė nemažą konkurenciją tarp „writer’ių“. To meto lyderiu buvo – TAKI 183, kurio pirmasis intervių pasirodė 1971-ais „New York Times“ laikraštyje. Tikrasis TAKI vardas buvo Demetrius, jis buvo graikiškos kilmės amerikietis. Kadangi jis dirbo siuntinių išnešiotoju, jo darbas buvo susijęs su važinėjimu metro po visa New Yorką, jis visur palikinėdavo savo autografus. Kiti žinomesni to laikmečio „writer’iai““ buvo:  JOE 136, EELI 159, BARBARA 62, YANK 135, EVA 62. Jau tada New York‘o valdžia skyrė apie 300.000$ (=80.000 darbo valandų) vien tam, kad šalinti visą raštlevą  nuo sienų. Valdžios kovą sunkino ir tai, kad „paišytojais“ vis dažniau budavo toli gražu ne vien vaikai, tokių informacijos perdavimo būdų vis dažniau pradėjo naudotis gatvių gaujos, žyminčios savo teritorijas ir kovodamos už savo teritorijas gatvėse. Po TAKI intervo publikacijos šimtai N.Y. paauglių įniko į šį naująjį mena, pradėjo paišyti ant sienų visur kur tik būdavo įmanoma. Tie, kurių vardai atsirasdavo sunkiausiai prieinamose vietose – tapdavo populiarųs ir įžymūs, jie tapdavo savų chebrų didvyriais. Vėliau, parduotuvėse pasirodžius „sprėjams“ – garffiti tampa dar populiaresiu menu ir visų pirma dar labiau pastebimu.

Laikui bėgant seni tag‘ai pradėjo skesti šimtuose naujų, nes viskas, kas galėjo būti išpaišyta – buvo išpaišyta. Stilius reikalavo naujovių ir pasikeitimų, todėl po truputi pradeda išryškėti skirtingi, tam tikriems „writeriams“ būdingi šriftai. Raidės darėsi vis didesnės, pasirodė konturai (OUTLINE) ir spalvos. Taip atsirado nauja graffiti forma- „PIECE“, kas pilnąja prasme reiškia „MASTERPIECE“ (meno kūrinys). Anuomet populiariausia graffiti vieta buvo metro. 1973 metais N.Y. MAGAZINE pradėjo rengti geriausio metro graffiti konkursus, laimėjas writeris gaudavo TAKI prizą. Stilių lygis augo, šriftai įgaudavo trečiąjį išmatavimą, spalvos darėsi vis labiau įmantresnės. 1975 metais atsirado pirmasis WHOLE CAR, o 1976-ais metais pirmieji du WHOLE TRAIN’ai iš kurių pirmajį padarė CAINE 1, o antrąjį – įžymieji FABULOUS FIVE. Paraleliai buvo dirbama tobulinant stilių įvairovę. Kompozicijų sudarytų iš keletos raidžių pabaigimui pradėta naudoti „lašus“, „štrichus“. Raidės sujunginėjamos netradiciniais būdais bei deformuojamos. Atsiranda vienas iš kūltinių graffiti elementų – strėlė, kurią sukurė PHASE 2 (BUBBLE STYLE išradėjas). Žodžiai tampa nebeiskaitomi ir visa tai įgauna naują vardą – „WILD STYLE“. Kadangi graffiti pagrindai jau buvo sukurti, visos naujovės lengvai adaptavosi tarp jau egzistuojančių stilių. Nežiūrint į tai, visi žinojo tuos kas kūrė graffiti stilius. HONDO – pirmasis TOP TO BOTTOM, DEAD LEG – pirmasis T2D, PHASE 2 – strėles, BUBBLE STYLE ir t.t.

Visa ši „writer’ių“ veikla kompanijai METROPOLITAN TRANSIT AUTHORITIES kainavo dešimtis milijonų dolerių (tiksliau nuo 1970 iki 1985 buvo skirta nuo 50 iki 100 milijonu $ vien tik graffiti naikinimui, gynybiniams įtvirtinimams, sargybai, šunims ir t.t), kurie buvo skirti (nesėkmingai) garffiti naikinimui, arba tiksliau – bandymams sustabdyti paišymą ant sienų. Vieno WHOLE CAR nuvalymas kainavo 78.000$, o vieno kvadratinio metro kaina ~ 750$. Galų gale 1978 metais buvo išrastas vagonų plovimo aukšto slėgio vandeniu būdas, kas davė nors šiokius tokius rezultatus. Pats BLADE per kelias savaites neteko keletos WHOLE CAR’ų. Tik senos konstrukcijos vagonai („coffins“ – karstai) pilnai nepasiduodavo šiam plovimui, graffiti tiesiog pasidarydavo dar purvinesnė. Pakartotinas nepilnai nuplautų piešinių išdažymas buvo pamokantis, tiesa – nauji graffiti nusiplaudavo lengvai. Papildomai MTA investavo didelius pinigus į 5-metrinių sienų su spygliuota viela statybas, šunis, apsaugą ir baudžiamąją atsakomybės sistemą. Sargybiniai tapo vis labiau žiauresni, žinomas ne vienas atvejis, kai jie sumušdavo „writer’ius“ iki mirties. Tai faktas.

Ryšium su aukščiau paminetų, „writeriu“ LEE QUINONES, žinomas kaip LEE (ZORO- „WILD STYLE“ filme), 1978 metais nepatenkintas esama situacija, pradėjo visą savo Bruklino tilto kaiminystę keisti į viešą graffiti galeriją. Išpaišinėdamas naktimis aplinkines beisbolo aikšteles jis pradėjo patį didžiausią graffiti perversmą, nes perkėlė graffiti iš metro į miesto gatves. Tuo susidomėjąs FAB 5 FREDDY, parašė straipsnį laikraščiui VILLAGE VOICE, savo pasakojimą papildydamas apipaišytų sienų nuotraukomis. Tai inspiravo tokio CLAUDIO BRUNIE, „Medusa“ galerijos savininko vizitą į N.Y. Jo tikslu buvo rasti žmones, kurie visa tai kuria, taigi LEE ir FRED tapo pirmaisiais, kurie pristatė savo meną Europoje.

1983 metais, ieškodamas „writerių“ N.Y. pasirodo YAKI KORNBLIT, prekiautojas meno kūriniais iš Amsterdamo. Jis buvo suinteresuotas graffiti, meno kurinių rinkoje, pristatymų. Jis ėjo tuo pačiu keliu kaip ir tie kurie prieš 20 metų išpopuliarino POP-ART. YAKI surinko grupę „writer’ių“, kurie už savo pečių turėjo ne tik traukinių dažymą, bet ir dalyvavimą tokiuose renginiuose kaip: „FASHION MODA“, „THE MUDD CLUB“, „THE NEW YORK NEW WAVE SHOW P.S.I.“, „THE FUN GALLERY“ ir t.t. Toje grupelėje buvo tokios legendos kaip: DONDI, CRASH, RAMELLZEE, ZEPHYR, FUTURA 2000, QUIK, LADY PINK, SEEN, BLADE, BIL BLAST. Jų kūrybos demonstravimas Boymans van Beuningen muziejuje, susilaukė didelės bangos pozityvių atsiliepimų, tiek iš kritikų, tiek iš kolekcionierių pusės. Tai buvo svarbu graffiti istorijai, nes tai labai padėjo šio meno populerumui ir progresui, ne atskirų meistrų ar crew, o būtent visos graffiti, kaip meno rušies atskirai. Kaip pavyzdį galima paminėti tai, kad Olandų paaugliai, kurie išsiskyrė ypatingu revoliucingumu, tuo metu darė daug ir netvarkingai, jų bandymai paišyti ant sienų buvo nevykę. Ir tik po susitikimo su N.Y. graffiti grandais šis menas pradeda realiai gyvuoti Olandijoje bei visoje Europoje.

Tuo metu writer’iai pradėjo dalytis į dvi grupes. Pirmieji pasinėrė į meno pasaulė, jų kūryba tapo rafinuota, jie atrasdavo naujus įkvėpimo šaltinius, prarasdami šaknis ir kontaktą su gatve, beto jų kūriniai puikiai parsiduodavo. Jie tapo nebe writer’iai, o tiesiog dailininkai. Antrieji liko ištikimi gatvei, jų gretos didėjo ir jie tapo vis labiau surišti su breakdance’u, dj-ingu ir mc-ingu. 80-ųjų pradžioje visa tai pavadinama – HIP-HOP kultūra, kuri būdama labai populiari štatuose pasiekia net gi Europą. Nemažą nuopelną tam turėjo masinės informacijos priemonės: filmai, laikraščiai, video klipai, kurių pagalba daugybė jaunų kūrėjų tapo žinomi, tai – AFRIKA BAMBAATA, THE ROCK STEADY CREW, PHASE 2, FUTURA 2000, BLADE SEEN, SKEME, DONDI ir tai tik keletas iš daugelio…

KASE 2 stilius ( COMPUTER ROCK ), jis beja nusifilmavo filme „STYLE WARS“ bei aprašytas „SUBWAY ART“ knygoje, tapo pavyzdžiu jauniesiems L.A ir San Fransisco writer’iams. Ispanijoje kiekvieno breikerio svajonė buvo tapti įžymiojo AFRICA BAMBAATA CREW-ZULU NATION. Anglijoje writeriai ZULU ženklą pradėjo paišyti kur kas ankščiau nei taikos simbolį. Daugelyje miestį butent po ROCK STEADY CREW koncertų prasidėjo žymus graffiti pakilimas. Tačiau vistiek didžiausią darbą nuveikė filmas „BEET STREET“, kuris tiesa, nors ir buvo holivudiškas (graffiti paišė stenografai), tačiau viesulu prasisukęs viso pasaulio kinoteatruose pastūmėjo daugelį žmonių į rankas paimti sprėjus, plokšteles ar šokti breiką. Europoje pirmus traukinius išpaišė Vienos, Diuseldorfo, Kopenhagos, Paryžiaus ir Londono writeriai. Tačiau jų buvo nedaug ir greitai nuplauti, tai gi liko beveik nepastebėti. Todėl tie jaunuoliai ėmėsi miesto sienų, savo darbo pagrindu laikydami Jav writerių darbus. Jie vystė Jav stilių ir pridavė jam mūsų, Europietišką, stilių.

Tiek šiam kartui. Pratesimas writerių rankose.

GRAFFITI ŽODINĖLIS:

WRITER – Žmogus rašinėjantis tag’us ar paišantis graffiti. Žmogus, kuris praktiškai užsiiminėja graffiti.

TAG – savotiškas, asmeniškas writer’io autografas padarytas markeriu arba sprėjum.

TOY – pradedantis arba blogas writeris, o tiksliau – mažai patirties turintis arba nekompetetingas writer’is.

WHOLE CAR – sprėjum nudažyta visa vagono pusė įskaitant ir langus.

MARRIED COUPLE – du sujungti „whole car’ai“.

WHOLE TRAIN – visi, įskaitant ir langus, nudažyti traukinio vagonai.

WINDOWS DOWN WHOLE CAR/END TO END (e2e) – viena pusė nuo pradžios iki galo pilnai išdažyta, žemiau langų.

PIECE – grafinė forma nupiešta sprėjum. Sutrumpinimas nuo „Masterpiece“(Meno kūrinys).

BOMB – nelegalus paišymas sprėjum ant vagonų ar sienų.

BITE – svetimo stiliaus kopijavimas.

BUFF – graffiti nuplovimas, bet kokiu būdu.

BURN – padaryti geriausią „piece“, laimėti graffiti varžybas.

CREW/CLIQUE – grupė draugų paišančių kartų.

GOING OVER – užpaišyti kito writer‘io „piece“.

CAPS – sprėjų galvutės. Būna „fat“ – storos arba „skinny“ – plonos.

YARD – traukinių stovėjimo vieta.

LAY UP – geležinkelio šalikelė.

KING – žmogus turintis daugiausiai „piece’ų“.

BLACK BOOK – writer’io albumas, kuriame yra eskizai ir jo darbų nuotraukos.

PIECE BOOK – tik eskizinis writer’io albumas.

THROW UP – greitai padarytas „piece’as“. Vienos spalvos ir su viena kontūrine linija.

OUTLINE – kontūras.

HIGHLITE – blizgesys, kuris raidėms suteikia baltą spalvą.

INLINE – linija tarp kontūro ir spalvos.

BACK LINE (FINELINE) – linija tarp kontūro ir šešėlio.

WAK – kažkas silpno (kilęs iš „out of whack“).

SCRUB – greitas nuspalvinimas štrichais nuo kontūro iki kontūro.

SILVER PIECE – sidabrine spalva atliktas „piece’as“.

FRESH – originalus, novatoriškas stilius ar idėja.

BATTLE – writer’ių grupė ar atskirų writer’ių varžybos – kas geriau ir daugiau, esant tam tikroms sąlygoms atliks darbus. Teisėjai abi puses renkasi pagal susitarimą.

RATPACK – grupė „tagbanger’ių“ paišančių tagus.

TAGBANGER – gatvės gaujos narys ar tiesiog nusikaltėlis, chuliganas, kuris užsiiminėja paišymu ant sienų.

STAMP – papraščiausias „piece“, paišomas įvairiose vietose pagal vieną ir tą patį projektą.

WILDSTYLE – sudėtinga konstrukcija sudaryta iš sujungtų tarpusavyje raidžių.

UP – writerio, kuris dažniausiai paišo ant traukinių, apibudinimas.

TOP-TO BOTTOM – plotą nuo vagono apačios iki viršaus užimantis „piece’as“

TAGGIN-UP – rašyti savo autografą markeriu arba sprėjumi.

PANEL PIECE – piešinys tarp traukinio langų ar durų.

ILL – „kieta“.

HIT – palikti savo tag’ą.

GETTING UP – sėkmingai išpaišyti traukinį.

FLAT – senas metro traukiniu modelis, labai tinkamu pieshimui.

DING-DONG – naujųjų metro traukinių modelis, taip pavadintas todėl, kad prieš durų uždarymą pasigirsta skambutis.

DEF – ištikrųjų geras.

BURNER – gerai atliktas WILDSTYLE WINDOW DOWN WHOLE CAR: BURNER – tai nugalėtojas.

Autorius Korleone

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close