Interviu

JUSSI PIRŠTAS MAIŠO HIP HOP SROVĘ (HipHop.lt 2007)

Nors Suomija nėra viena iš pačių palankiausių vietų gatvės šokiui, tačiau ten yra žmonių, kurie prijaučia gatvės menui labiau nei jūriniams vėpliams ar elniams (nors šie irgi gražūs). Vos pasibaigus „Urban Dance“ turnyrui Vilniuje, iš jo karščio pavyko ištraukti šokėjų kovoms teisėjavusį suomį Jussi Sirvio. Ant odinio fotelio sėdėjęs vakaro dievas nesiskundė, kad jo pirštas pavargo nuo rodymo į nugalėtojus. Pastaruoju metu šis pirštas tarptautinėse varžybose lemia vis daugiau. Birželį Jussis vienu mostu Pietų Korėjoje sprendė, kam turi atitekti ten vykusio hiphopo turnyro pagrindinis 50 000 eurų prizas. Kas sakė, kad paprasta judinti pirštą?

Vakarienei buvo azijietiška sriuba su krevetėmis ir vištiena su ryžiais. Paprastas vaikinas iš šiaurės Suomijos Jyväskylä miesto, rankose laikydamas krevetę, paklausė paprastai: „O kaip tuos gyvius valgyti?“ Tais pačiais pirštais, atsakiau. Nuo to ir pradėjome. Mokyklos vakarėlyje 1995 m. pirmą kartą pamatęs kaip breiką šoko vyresni vaikinai, Jussis net nepajuto, kaip po daugelio metų šokio net teisėjauti pradėjo. Jo išskirtinį stilių pradėjo pripažinti ne tik Jyväskylä mieste.

Pagal kokius kriterijus tu vertini ir į ką žiūri kitų pasirodymuose?

Galėčiau įvardinti penkias kategorijas. Pirmiausia – muzika, pagal kurią šokama. Vertinu, kaip šokėjai juda pagal muziką, kaip jaučia ritmą. Kitas dalykas yra atlikimo kūrybiškumas. Žiūriu ar atlikėjas turi savo stilių, bet kartu – ar tai, ką jis daro, yra b-boying. Galiausiai, grįžtant prie visų aspektų, nereikia pamiršti patikrinti, kaip techniškai šokėjas atlieka judesius ore ir ant žemės. Ar aš jau minėjau originalumą?
Originalumas man reiškia savitą stilių, tačiau niekuomet nepamirštant bendrų šokio šaknų, jo pradmenų.

Gerai, tebūnie tai šešta kategorija. Tačiau, jei sakai, kad reikia atsižvelgti į šokio kilmę, galbūt lieka nedaug erdvės toliau jį vystyti?

Aš manau, kad jei iš tiesų gerai išstudijuoji šokio pagrindus, tai atveria tiek daug durų, kad galima improvizuoti darant bet ką. Ir tai visada bus b-boying. Jei turi gerus breiko pagrindus, gali daryti suktukus ir vis tiek tai atrodys kaip breikas. Šokio pagrindai yra tai, kas jį daro gražiu.

Daug žmonių gali manyti ar sakyti, kad jie yra kūrybingi. Tačiau jie nesupranta, kad tai ką daro yra visiškai nepanašu į breiką. Kaip jie gali vadintis b-boys, jei iš tiesų nešoka breiko? Kai išmoksti pagrindus ir istoriją, viskas, ką darai, atrodys kaip breikas. Tai yra iš tiesų svarbu.

 

 

Kaip tu pats leidi laiką, kuomet nešoki?

Dabar nedaug ką ir beveikiu. Kai nesu išvažiavęs teisėjauti – treniruojamės, arba būnu su savo draugais, kitais breikeriais. Arba bet ką kitą, kas mane įtraukia. Man patinka skaityti knygas, žiūrėti filmus. Turiu prisipažinti, kad neturiu tiek daug užsiėmimų kaip anksčiau. Kadaise čiuožinėjau snieglente, slidėmis, meškeriojau, žaidžiau futbolą… Kai pradėjau šokti breiką, laiko kitiems užsiėmimams nebeliko. Beje, man labai patinka azijietiškas maistas.

Kokio amžiaus yra dauguma suomių b-boys? Paaugliai?

Mano grupėje aš esu vienas iš jauniausių. Tačiau vyraujantis amžius yra apie dvidešimt metų. Labiausiai patyrę yra maždaug trisdešimties. 

Ar esi buvęs Estijoje, kaip dauguma dorų suomių?

Buvau ten nukeliavęs su savo tėvais, bet labai seniai. Dar pora viešnagių buvo susijusios su breiku.

Kokia šalis Šiaurės Europoje, tavo nuomone, yra labiausiai pažengusi breiko kultūroje?

Turiu pasakyti, kad tai – Suomija. Tačiau prieš porą metų viskas atrodė kitaip. Kai mes pradėjom šokti, Suomijos breiko scena buvo tuščia. Švedijoje ir Norvegijoje tuo metu buvo pats gatvės šokio kultūros pakilimas. Mes į juos žiūrėjome, mokėmės ir ieškojome įkvėpimo. Dabar viskas apsivertė. Švedai ir norvegai atvažiuoja pas mus pažiūrėti kas vyksta, nes tai kol kas labai nauja.

Tai už kelerių metų ateis eilė ir Lietuvai?

Tikriausiai, nežinau. Jei čia ir toliau vyks tokios kovos kaip per paskutinį „Urban Dance“ Vilniuje, tai labai tikėtina. Žmonės buvo tokie įsitraukę į tai kas vyko, publika išprotėjusi, visi atsistojo per finalinę kovą. Tikrai gerai energija.

Ar pasauliniu mastu vyksta kokios nors didelės hiphopo ir breiko varžybos, su „riebiais“ prizais?

Iš tikrųjų ne tiek ir daug. Čia nėra tiek daug rėmėjų pinigų, kaip, pavyzdžiui, snieglenčių sporte. Dauguma gatvės šokių turnyrų vyksta ne dėl kažkokių prizų, o dėl jausmo. Ką tik grįžau iš varžybų Pietų Korėjoje. Ten girdėjau kalbų, kad korėjiečiai nori paversti b-boying nacionaliniu sportu. Birželį vėl vykstu ten teisėjauti turnyre du prieš du. Pagrindinis prizas siekia penkiasdešimt „gabalų“. B-boying pasaulyje tos varžybos tikrai svarbios. Palyginus su jais, mūsų biudžetai yra minimalūs.

 

 

 

Autorius Audrius March

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close