Laiko Forma

Laiko Forma – Nedrįsta tik Nykstantys [Žodžiai, Tekstas, Lyrics]

[Shiluminizzz] Tu visada bėgi, bėgsi ir bėgai,
Ir visada likai tik tu,
Ir tavo kedai,
Tik tavo kojos, kurios veda į priekį,
Ir nebūtina būt priekiniu, pirmu,
Dažniausiai prekini prekes,
Tikri herojai ne iš filmų,
Tikri herojai iš duobės, eketės,
Ar iš ten, kur kiti netiki arba tikėt metė.

Pasaulį retušuoji, filtru instagrame,
Pasaulį retušuoji prie butelio, su kompanija,
Sunku atidėliot šitą foninį melą.
Tai, kaip simfonija, menas,
Many gyvena ir klęsti,
Kiekvienam pėdos tesinį.
Aš noriu būti geresnis,
Kiekvieną valandą, aš noriu pabrėžti,
Einant svarbūs visi centimetrai,
Ir jeigu kūnas galės tik,
Aš virsiu priešprieša vėtrai.

Tiesiog pasiduodu, visatos spastams,
Gal visatai prastas,
Bet gyvenimui kašiu,
Po kiekvieno parašymo,
Kad kažką mažinam,
Tiesiog paprasta matematika,
Kova į geležį, meilę ši.

Gyvenimo peripetijom,
Neblaiviam etery,
Cigaretėm mėtinėm,
Su nepažįstamais prietemoj.
Lėtinu laiką,
Bet laikas bėga,
Nu gerai, kinta jo forma, kinta kerai
Ir patys kintame.

Laikotarpiai keičiasi,
Moterys, fotikai, potekstės.
Draugai, suvestinė kontaktų,
Ar dar ilgai sapnas tęsis post scriptum, post faktum,
Ar dar ilgai, kovosime, vos pešdami pergalę,
Kiek prasuksim laikrodžių sraigtų,
Ir kiek jų mums užteks,
Jo pačio, didenybės, laiko…

Ratu sukasi, išsidėstę,
Galimybės ir variantai,
Gyvenk taip, kurk taip,
Kol galiausiai apkursi, apaksi,
Ir mirsi kare, ar gatavas takse,
Svarbiausia rast savo, savo ašį,
Rūbus savo sielai ir kitą, į savo panašią,
Parašyt, tiem, kuriems neparašėt,
Su kuriais, nugyvent turit, gyvenimą gražų,
Arba su kuo diena neliks sūri,
Neliks ašarom,
Norėtumei gyventi be kalorijų ir kodeksų,
Ir tau pabodę, būti įkalintam prote,
Savo aistrų, nepriteklių, ydų,
Kvepia paraku, pauostyk,
Nes ši kova, tik pradžioj įkalnės,
O tu išsidavei, kad neužkopsi,
Į kalną kopiame, ten laisva darbo popietė,
Kur drąsa, vienintelis pokytis.

[STR]:

Nepavydėt susirinkom,
O pakalbėt,
Ne apie rinką, o kuo tikėt,
Ką vertingo įdėt,
Į save, savo kelią,
Mes mirtingi, bet blet,
pažiūrėk, kiek mes keliam,
Pasikėlę nevietoj,
Užstojate lietų,
Gal kažkas į mylėtis sukurtas,
Bet lėtas, amuletuose slepias,
Tavo pačio energija,
Ar nemokė nuo pradžių,
Kad čia reikės pasikandžiot,
Dėl kiekvieno ačiū.

Galimybės paklaidžiot,
Kad sklandžiai atneštų,
Tavo žinią ant balandžio,
Ir rožančiaus kelintą ratą suki,
Kelinti metai, pasiekei rekordą,
bet ne tą, šitas veltui.

O gal tu nekaltas,
Bet patinki kaltei,
Kad pakenti šaltį,
Kad pats sau įgelti gali,
Pakelėj, pakeliui,
Pailsėti po skėčiu,
Nuo visko konkrečiai.

Užsidaryti savy,
Iš barikados į madą,
Bet dar nejauti bado,
Ar nedega padai?
Stovi, prieš galimybes,
Laikas lydosi,
O tu nedrįsti,
Nes bijai likti minuseee.

Bet nedrįsta tik nykstantys,
Viena blykste ir dingsta,
Šansai ir progos,
Balansai ir stogas,
Jei nepabandei,
Tai kame gi tu žmogus.

Aš iki šiol buvau aklas,
Iki kaklo pelkėj,
Rolėj spektaklio,
Ir kažkas pakeitė,
Svarbu, kaip gyvenai,
Ne kaip atrodei prakaite,
Man vardą davė, nepamatavę,
Ne savo kaukes dėvime,
Ne savo batus avime,
Aš paskutiniam kvėpavime,
Pasakysiu, kas ta baimė,
Tai tik pajamos,
Jos paima mus,
Kol suvoki,
Kad drąsa,
Vienintelis pokytis.
[2x]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close