Interviu

LAIKRODIS (Despotin Fam, LaikJack)

Interviu su Despotin Fam nariu Laikrodžiu dar žinomu kaip Andrewla apie muzikos, kūrybos, įrašų niuansus užsienyje ir Lietuvoje, kodėl nebus jo rap video su azijietiškom šiknom ir daug nevyniojamos į vatą nuomonės. Check it!

 

 

 

Soundclound = http://soundcloud.com/laikrodis1/laikrodis-mellow-jack-duok

 

Skiriasi Andewla nuo Laikrodžio ir kuo?

 

Skiriasi, pradžioje (2005), kai pradėjau apskritai kažką kurti, pats maniau, jog yra ganėtinai autentiška vadintis taip, kaip esi pažįstamas aplinkos, mano atveju – Andrewla yra pavardes sutrumpinimas, taip buvau vadinamas klasiokų ir draugų mokykloje, taip ir likau vadinamas dabartyje, privačiai. Laikrodis tai buvo projektas 2008/9, kuriame tilpo 12 dainų įkūnijančių įvairiausius muzikinius stilius, kuriuos jungė bendrai mano tuometinė lyrika, bandžiau tuom ieškoti savo galimybių, kartais mažiau, kartais daugiau sėkmingai, bet porą gerų gabalų tikrai gavosi, regio versija “ tai tikra“ bei „popsas“ buvo gana neblogi eksperimentai, gėdos nedaro :).

Šiuo metu Laikrodis yra gerokai užgožęs Andrewlą, manau jog ateityje bus vien Laikrodis, manau – jog yra ganėtinai sveika vartoti pseudonimus ir nepersonifikuoti perdaug muzikos su realybe, taip papraščiau, atlikėjų gyvenimas ir taip nėr lengvas bei ribotas, kažkada visiem tenka pasitraukti….gali būti, jog greit neapsieisiu be naujų pseudonimų. Padariau bei darysiu ateityje vieną kitą instrumentalą, vadinsiuos greičiausiai „Eyk Tusao“, atseit vardu pavarde,tartum koks latino djejus (hahaha :)))

( Tai tikra x Rap is a bitch x Despotin & Big Bang Band live at Satta Outside 11)

 

Esi Despotin Fam narys- su kokiais dar projektais yra tekę ankščiau ir dabar kuri?

Draugauju muzikaliai su tikrais draugais gyvenime , apart Despotin Fam su vokiečių (wu tang clanu) „Die Funkverteidiger“ , jie mano pirma šeima ir pirma meilė repui, kartu  mokėmės visko, gyvenom valgėm, gerėm, rūkėm ir palei šią dieną – tai darome, jei būčiau neišsikraustęs į Austriją, o vėliau į Australiją, tikrai būčiau palikęs kolektyvo nariu bei strykinėčiau ten kažkur ant scenos visoje gigantiškoje šutvėje.

Darbas su užsienio atlikėjais – ar yra skirtumas ir kame lyginant su lietuviais?

 

Esu nemažai bendravęs su visokio plauko reperiais bei save reperiais skaitančiais, dirbt neteko beveik niekad, aš apskritai nesu dirbęs normalaus darbo gyvenime, man beveik 30 metų, aš šiaip basčiausi ilgai po visur ir su visokiausiais, buvo linksma (dažniausiai).  Jo – skirtumu, manau, yra daug, lietuviai eina į studiją jei ji kažko verta, o ne namūdinė, tam ruošiasi rašo tekstą ir treniruojasi jį, tam kad įpist iš minimalaus teikų (bandymu) skaičiaus į mikrafą, jei įmanoma nekarpant, toks lietuviškas autentiškumas. Atseit Mc atėjo ir padarė, po to uždėjo back vokalus ir šeip kelis kokius emocinius fintus, kaip juokas ir t.t. ir pan.

Amerikonai tarkim, kuria vietoje nenumanant kas gausis. Susiorganizuoja studiją visai dienai arba savaitgaliui ir tūsina joje, semias įkvėpimo, rašo arba išvis nerašo, o šiaip teikina (po truputį stumiasi, yra visokių – esu mates, kai išvis nerašo, o kuria 8barus galvoje, juos įrašo, po to įrašo sekancius (taip pat galvoje). Kai kurie sako, jog deda ir po 16 barų galvoje (apytiksliai 55 sek), žinau jog yra ir tokių, kas rašo tekstą, vietoj pasipraktikuoja biški ir recordina per vieną vienintelį bandymą, net nesiruošdami daryti antro bandymo. Kiek suprantu – tai valios ir įgūdžių reikalas, kuo daugiau rašai ir įrašinėji tuo daugiau išryškėja tavo darbo etika.

Mes dažniausiai rašom naktį, daug rūkom iki kokių penkių ryto. Rašom vietoje jei su draugais, vienas rašau naktį, o įrašau dažniausiai sekantį rytą, kai tik atsikeliu, po 3 valandų miego dar nekoks visas :DDD . Tartum, išvis nebūčiau miegojęs, šiaip bendrai faktas gal būtų toks, kuo labiau link old skoolo ir devyniasdešitujų stilistikos, tuo daugiau  gerų Mcs, kurie rašo galvoje, tokia nerašyta taisyklė, tai, tuo metu, buvo skaitoma aukštuoju pilotažu. Jokiu būdu ne free stailas, tiesiog – matematika, taip nepasakysi to – ko nemanai, nes neprisiminsi kitaip, autentiškumas ir šiaip WOW efektas.  Esu apšildęs kelis tarptautinius vardus ir, savaime suprantama, dirbu su savo crew, bet šiaip i kažkokius išskaičiuotus featus nesivėliau kol kas, tiesiog darau muziką draugų tarpe – draugams, iš gyvenimo – apie gyvenimą.

 

Ar lengvai gavosi įtikinti žmones repuoti, duoti bytus, bendrai sakykime „bendradarbiauti“ su Lietuviškai varančiu MC?

 

Dar niekad nėra tekę daryt su kažkuo kažką dėl kitokių nei asmeniniu sumetimų, susipažįsti, pagauni viens kito mastymą ir jei įsiplieskia kažkokia abipusė pagarba , tada dažniausiai atsiranda ir vaisiai, kiekvienam atlikėjui juk knieti parodyti kitam, ką pats darai ir pagrot šį bei tą naujo įdomaus, taip jau yra neduok pavalgyt duok pasistaipyti (muzikaliai), lietuvių tarpe daug nepažįstu šiaip, tad kartais tenka bei teks daryt šiaip kažką, nes paprašo, bet jei normalus paprašo man negaila niekad. Tarkim nesuprantu prancūziškai, bet turėčau pilną saują atlikejų, su kuriais žūt kaip „achujena“ būtų kažką bendrai padaryti, nes jaučiu jų stilių ir braižą. Žodžiai – tai ne viskas, bet ir muzika tai ne viskas, turi būt balansas kažkoks, aura, charizmatiška liaudis, tarkim Despotin chebra, savęs neskaitant, yra tame muzikiniame lygmenyje, kur kalba – nera svarbiausias faktorius. Esu negram (USA) grojęs, visi lesa, ir kiniečiai – taip pat lesa, ir australai, tokių rusu irgi yra keletas, tarkim Smoki mo turi irgi tą kažkokią aurą – jo nereik suprasti, jo muzika tvenkia gatve, suodimis, kančia kažkokia, bet ir tuo pačiu gražu. Triagutrika tuo tarpu rusų nesuprantantiems yra sunkiau įkandama , ji kvepia baladėmis rusišku folklioru ir boom bap sinteze kažkokia, Gufas turi tą aurą, ne visad, bet turi. Kartais būna ir kitaip, esu repavęs su afrikiečiu, kuris, prieš mums susipažistant, yra kažkada girdejęs pirmą Cafetteria (Vaiper  & Serumas) ir kurio mėgstamiausia grupė Slum Village (man iškart viskas aišku :)….)( buvo šokas) bet tokia tiesa…aura svarbus niuansas.

 

Dauguma tavo tekstų iš esmės išsiskiria  pozityvumu –  Ar nesusidaro įspūdis kad „grūznovą“ gabalą lengviau padaryti ir jį lengviau priima? (nes jų žymiai daugiau pas mus – kokios to priežastys?)

Manau, jog lietuviai retokai repuoja apie save, iš distancijos kažkaip, jie daug labai polemizuoja apie pasaulį, gyvenimą levą, sunkią dalią kažkokią, hiphop kėlimą (iš kažkur – į kažkur) ir jo mylejimą. Tuo tarpu klausytojui juk, manau, įdomiau vietoj dešimt gabalų apie hiphop, būt priverstam rinktis geresnį hiphop ir taip užrespektinant atlikeją maždaug: oh yeah!!! mano hiphop grynai tavo hiphop!! seni!!, ačiū tau labai – broli mielasis…….. manęs tokie nekabina, man įdomiau sužinoti kažką asmeniško, tarkim – „ką tu valgai, ką tu mėgsti, kokios tavo pažiuros, kokios mergos geros, o kokios prastos ..balta ar visgi juoda….iš užpakalio ar visgi akis į akį…. taip atsiveria vietos dialogui… daug maž, jei aš paskutiniu metu rašau apie tai, koks aš geras reperis, kažkas juk turi pasijausti nepatogiai ir atrašyt „eiiiii!!! palauk.. o kaip čia be manęs??….. arba tarkim ta „amžina meile“: … man px, kokia tavo ten kančia didelė, tu man parašyk geriau – ar tau svarbus papai ar šikna? ar šiaip veidas svarbiausia… O gal charakteris??? Va kaip greit atsiranda vietos dialogui…..buzz.. Vyksta mastysena kažkokia… o ne šiaip himnai kažkokie, lozungai ir demagogija…. tam kad šokiruoti reik tureti nuomonę…repas yra šokiruojanti muzika …faktas. Beje noriu primint …mano hiphop niekad nebus jusų ir atvirkščiai…. aš nebandau perprast klausytojo poreikių ir jūs nebandykit prašau manęs perprast….gera muzika panaši i deficitinį produktą: arba jis yra arba jo nėra… :DDD

 

Bendrai, kaip manai, ką neša tavo repas klausytojui?

Mano repas lyg kaleidoskopas, kaskart jo klausantis visad žinai, kam jis priklauso, bet kaskart atrandi kitokią sistemą, kitokį metrą, kitokį greitį. Aš nemėgstu taip pat rimuojančių arba dar labiau nemėgstu banaliai rimuojančių, aš nedaug žaidžiu emocijomis ir nevartoju skambių priedainių, neskiemenuoju, nelinksniuoju daiktavardžių ir bendračių….netyyyyyyyyyysiu balsių viskokių, jokių kirminų ausiai, jokių šlagerių, aš darau repą, rimuoju arba specialiai nesurimuoju – nukandu , nutyliu, pagreitiniu-sulėtinu, žaidžiu,kaip noriu daug maž…. Tuo pačiu kalbėdamas pilnais sakiniais, manau- tai svarbiausia, kalbėti pilnom išbaigtom frazėmis, senovėje pavyzdys tam būtų patarlės ir greitakalbės… Geri raimai – tie kuriuos išvis galima nutylėt, bet klausytojas žino, kas buvo pasakyta, tai aišku ne kažkokia taisyklė, bet jei tokį vieną du įpini tekste, jau laimėjai mažu mažiausiai vieną šypseną.

Esi išleidęs ne vieną „relyzą“ – kiek atlikėjui svarbu sudėt viską į vieną vietą? ar tai yra paskata kurti?

Kas dėl „relyzų“, tai įdomiausia, jog kol kas nors ir esu padaręs gerus kelis šimtus gabalų nesu oficialiai apart internetinio platinimo kažką ypatingo padaręs ar išleidęs, man kol kas visad trūkdavo tos drąsos padėti tašką darbuose ir išdėliot viską ant lekštutės, beto ir nėr labai daug susidomėjimo iš klausytojų pusės. Mano muzika nekomercinė, gabaluose keikiuos ir šneku visokius keistus dalykus , paprastam nerepovam žmogui jie sunkiai virškinasi, nes aš vengiu standartinės aranžuotės, retai kada padoriai mixuoju,  ką jau kalbėti apie tikrą gerą masteringą…. man niekas niekad nėr kažkuom ypatingai padėjęs ar pamokęs tuo atžvilgiu… o mano artimiausi kolegos užsiėmę savimi ir neturi tam laiko, aš neturiu jiem lėšų, jie neturi noro. Galbūt nes neuždirbu iš muzikos, o tik kišu laiką bei pinigus. Niekad nemaniau kažką uždirbti iš jos, tad nieko perdaug nesitikiu…. Žinau jog galėčiau parašyti tekstą banalų, bet gudrų apie sexą ir prifilmuot daug azijietiškų ir kitaip spalvotų margų šiknų bei papų ( turiu tam galimybių) nufimuoti karštą video ir išgarsėti Lietuviškoje youtube padangįje literaturiškai apmyždamas dabartinius paplitusius herojus. Tačiau jei taip padaryčiau, išduočiau viską kuom tikiu ir tai kuom kadais susižavėjau: poetine ritmika, hiphopu ir panašiai.

Dabar leidžiu pagaliau pirmą oficialų bendrą darbą su Mellow Jack (LaikJack EP) – bus geras, bet anaiptol dainingas ir  visuomenei priimtinas darbas, fururistinis šiuolaikinio repo pavyzdys, be jokios nostalgijos, nes šiandiena yra geriausia, kas galėjo nutikti mano mėgstamai muzikai…Aš kol kas visdar judėjime link savo stiliaus, viskas tik geryn su kiekviena daina…tad bendrai sunku kažka atriekti….jeigu tai būtų filmas tai aš kol kas esu toje  CCTV stadijoje… bus dar visko.

( 4:43 – meile kaip flow LIVE (Odiseja 49 at Satta 2011)

 

Kiek laiko praleidi prie vieno kūrinio?

Prie pirmu dviejų praleidau 9 mėnesius :DDD vadinosi Elgesys ir Instrukcija back into 2004, prie paskutinio praleidau gerą valandą, vadinasi  Drug Musik.

 

Kaip manai, ar didelę įtaką muzikos kūrėjui daro įdirbis, muzikinis išsilavinimas, kūrinių analizavimas?

Labai daug, aišku tai nėra taisyklė, bet šiaip geras pagrindas ir sugebėjimas mokytis yra svarbu. Mano kūryba remiasi viskuom ne vien tik underground repu, aš klausau visko, ypač nevengiu jazzo ir komercijos, manau, jog nėra skirtumo tarp komercijos ir nekomercijos, o tie kas nesiklauso komercijos, nes jinai nepakankamai nežinoma ir vsiem pasiekiama yra muzikos fašistai ir idiotai… Šiaip jei jau iš ko nors, ką nors pozityvaus mokytis ir savintis, tai gal iš tokių, kaip Big L, T3 (Slum Village, jo stilius šiaip bene,- krūčiausias (dabartinio swag repo protėvis). Muzikaliaja dalim aišku, jog visa Stones throw kūryba, ypač Jay Dee ir Madlib, padarė didėlę įtaką, po truputi iš visur kur. Dabar tarkim vėl grįžta tas toks pamirštas westcoasttingas tarp Eazy – E ir Warren G  eros pusiau swingas pusiau repas, šviesus sodrus beisiniai bytukai, sintikai su souliniais semplais, off drumsais, pagal tikrus repo instrumentalo standartus, bet su į dubstepo arba šiaip elektronikos kokteliais… Šiaip nelabai mėgstu teisnguolius reperius , tokių daug iš seniau likę, kur vis dar įsikabinę į skęstančias valtis dėsto apie kažkokias vertybes… nėr čia ko gėdytis, kartais galima linksmai drėptis veidu i purvą , nieko baisaus , jei esi normalus daug maž – išgyvensi , visiem būna.

 

Klausaisi Lietuviško repo? ką manai apie jo raidą?

Stengiuos nesiklausyti: kartais kažką išgirstu, bet  man akivaizdžiai nepakeliui su tuo repu, man ten nėr vietos kol kas, dabar atsiranda visokių relyzų naujų, bet, avirai pasakius – man patinka mano muzika , esu pats savo fanas, kitaip ir būt negali, jei ką gero išgirsiu būtinai pagirsiu šiaip, jokių abejonių. Tarkim žinau iš bendro buzz, jog „Tie geresni“ kažką geresnio daro, bet kol kas nieko neišzondavau, bendras flow panašus į boom bap myliu rap! bet nors kišenėje chebra žodzių neieško, užvažiuoja ant ko reik užvažiuoti, nesigėdija, iš flava tai pilnai supportinu – groovy nggas, bet tiesiog kitokia nei mano muzika.

Ką manai apie betlus tiek freestyle, tiek ir internetinius? Kodėl  nedalyvavai/-auji juose?

Manau, jog bet kokia praktika ir iniciatyva yra gerai, ar ji internetinė  ar dar kokia kita, aš šiaip nefreestailinu ir breiko nešoku, ir graffitti nepaišau, ir nebeatboxinu – aš rašau raimus, reguliariai juos įrašinėju. Manau, jog freestailas šiaip visai zjbs, bet niekad neturėjau nei laiko, nei publikos su kuo padurnavoti,  free stailas yra neatsiejama tikro mc dalis.  Buvau praeitam Lietuvos chempe ir buvau žiauriai nusivylęs bendru lygiu. Manau, jog galėčiau pakonkuruot ten su daugeliu nesiruošęs ir nepraktikavęs, buvo apgailetinas betlas kažkoks. Bet iš kitos pusės nežinau ar tai turi prasmės 30 mečiui diedui galinėtis su jaunimu šnekant apie tai, koks jis kietas ir koks jaunimas lėvas … nežinau… pritrūkčiau argumentų manau ir šiaip kažkaip keista, gal dar gaučiau malkų nuo ko nors :DDDD…. gal visgi užtenka man to savo repuko tokio koks jis yra… Bet aišku esu vienintelis despotas be šito titulo, tai žinau :DDD, būt aišku kool prisijungti prie čempionų lygos hehehehe. Kas man patiktų tai toks RAP UP!,  kur maždaug vieną kart į metus kiekvienas (ir tikrai kiekvienas rimtas mc) įdėtų tokį gabalą updatetą savo maždaug fizine forma, kokių  5 minučių ant kelių instrūmų… vo čia būtų krūta… kokia 15 gerų gabalų iš kokių  40 gal ir visi ahujeni… Lyg kalėdos kokios ir kad pensininkai irgi dalyvautų, visi visi visi…. Būtų netgi galima leisti juos bendrai rinkiniu kokiu tipo „Lithuanian Rap UP! King size“ 2012!!!” jau dabar seilės nuo tokio tysta man… hehehe…

Ateities planai ir viltys?

Planai įvairūs, muzika – neaišku dar kokiu pavidalu, šeima (vaikai), LaikJack EP ir video klipai ta proga, gal dar koks mixteipas gausis iki 2013 pavasario ir be abėjo Despotin naujas relyzas, kuris jau po truputi juda pirmyn, ko pasekoje linkėjimai visiems ir kiekvienam.

 

Albumas kurį dabar rekomenduotum išgirsti?

AAAAAjjjj …. siūlau visiems nepraleisti pro ausis AB – SOUL albumo Controlsytem, labai geras, bei viso TopDawgEntertainment kūrybos (via soundcloud arba šiaip parsisiųst blogiausiu atveju…). Brandus ne koks apsimyžusių nuo codeino paauglių swegas, normalus repas iš normalių veikėjų.

 

Dėkui už dėmesį, sėkmės visiems nepatingėjusiems paskaityt. Ateistis – kosmosas, likimas – kaip turi būti.

Žymos

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close