AlbumaiNaujienos

MESIJUS X MUNPAUZN – # Už Grotų [Creative Industries; 2015]

Mesijus už grotųManau, kad kaip ir visi šio disko savininkai (nepaisant to, kad buvo ir šiaip smalsu jį išgirsti), išbandžiau tą „Asmenybės testą“, kuris buvo taip rūpestingai įdėtas į šį albumą. Na, ir po kelių nesudėtingų atsakymų man tėškė, jog esu „samdomas žudikas“. Hmm, o kodėl gi ne? Juk visai neblogas darbas. Žudai sau žmones, gauni už tai neblogas babkes, tiesiog darbas ir malonumas viename. O ir dauguma aukų ant savųjų nugarų tikrai ne sparnus po marškiniais slepia.

Logiška, kad susidomėjimą sukėlė ir personažas, pasislėpęs pačiame albumo viršelyje. Atrodo, jog Mesijus būtų ne Mesijus, jei tai nebūtų tiesiog jo veidas. Teisingo atsakymo ilgai ieškoti neteko, nes viena Gatvės Lygos laida gan išsamiai atsakė į šį mano klausimą. Tai – ponas Romas Zamolskis. Kaip suprantu, jis yra pakankamai gerai žinoma persona ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Be to, iš dalies ir mano kolega – dar vienas „samdomas žudikas“.

Romas Zamolskis, draugams kitaip žinomas kaip tiesiog Zamas, gimė 1970-ųjų metų sausio 7-ąją Ramučių kaime, visai netoli Kauno. Švelniai tariant, religinga mama, tėtis ir du broliukai, iš kurių vienas pasižymėjo nemažiau nei pats Romas. Rodos, gan tipiška Lietuvos šeimyna. Tačiau jau nuo mažens Romukas pasižymėjo kaip nelabai mokantis kontroliuoti savo temperamentą ir piktą asmenybę. Visa tai, galų gale, atvedė Romuką iki pirmosios žmogžudystės ir sąžinės banko. Jis nebuvo linkęs gailėtis, atsiprašinėti prieš Dievą ar pareigūnus. Jis tiesiog tęsė tai, ką ir darė. Jam šis hobis netgi patiko. Kodėl gi ne? Daktarai irgi pritarė, net palengvino jam pasislėpti nuo sistemos. Štai taip ir prasidėjo jo kelionės per lavonus, nauji vardai, nauji draugai, netgi nauja šeima… Žinoma, iki tol, kol blogieji pareigūnai jį pagavo ir išsiuntė atgal į tėvynę. Kaip matome, viršelio apipavidalinimui pasirinkta gana nestandartinė ir labai spalvinga asmenybė. Konceptukas, kaip ir pats albumo turinys, akivaizdžiai skirtas ne girtam protui.

Daugumai Mesijus – tai laimingo katino veidu pasipuošęs orkestro dirigentas, klajojantis po savąjį minčių pasaulį. Toks pat, tik garsų pasaulio klajoklis yra ir Münpauzn, tik gal kiek mažiau žinomas plačiajai liaudžiai. Vieną dieną, kažkada anksčiau, abu vyrukai, matyt, labai susižavėjo vienas kito kūryba ir nusprendė išmėginti savo jėgas. Bandymas numeris vienas, tada bandymas numeris du… Darom albumus, darom… Laimei, kad minčių netrūksta. Tiek daug norisi pasakyti, tiek daug paleisti į garsų pasaulį ir viską užkrauti nuo kasdienybės pavargusioms smegenims.

Pakoregavęs savo biblinį vardą ir swag‘inę repavimo techniką, Messiah pradėjo pinti savo eiles ant kolegos muzikos. Atsirado konceptas, atsirado ir idėjos, kaip visa tai galima pateikti, kaip tai skambės… Na, viskas, matyt, vyko maždaug taip, o gal ir kitokia tvarka, nežinau. Galų gale juk ne autobiografiją rašau, o tiesiog bandau sulipdyti visą vaizdą savo fantazijoje.

Jau klausant pirmojo albumo gabalo atsiranda jausmas, kad Mesijui, ko gero, įtaką padarė paskutiniai du The Roots albumai (The Roots – Grammy apdovanojimu tituluota hiphopo grupė iš JAV, pasižymėjusi tuo, kad Hip–Hop‘o muzikai suteikė džiazo, eklektiškumo atspalvių ir tuo pačiu pasitelkė gyvus instrumentus). Vienas jų nuo pradžių iki pabaigos pavaizdavo žmogaus istoriją nuo mirties iki gimimo, o kitas – mažo miesto skirtingus žmones tarsi mažą lėlių teatrą. Tai, ką aš išgirdau „# Už Grotų“, priminė savotišką istoriją nuo gimimo iki mirties. Tai – keleto personažų istorija, o gal ir vieno personažo, turinčio keletą avatarų, istorija. Manau, jog kiekvienas supras savaip. Tame visas smagumas ir slypi. Albumas yra tikrai smagiai supainiotas. Chaosas, supintas plonyte logikos gija, kurią labai smagu gaudyti ir mėginti suprasti. Ko gero, tai tikrai nėra muzika girtiems, tai – muzika klausymui. Čia reikia panirti ir ieškoti, kur pakastos šaknys, kame čia esmė, kur čia mintis… Tokia kūryba labai dažnai sukelia visuomenės pasipirešinimą ir daugybę neigiamų komentarų interneto vienkiemiuose, tačiau tuo pat metu atsiranda nemažai žmonių, kurie tokią kūrybą cituoja kaip klasikinę poeziją. Ypač žinant tai, jog Mesijus yra mėgėjas pamėtyti perliukų.

Taigi, kaip supratome, tęsdamas savo tradicijas Mesijus sukūrė ne tiesiog albumą, o Albumą iš didžiosios raidės. Albumą, kuriame banalumui nėra vietos, net jeigu tai ir skamba banaliai.

Reiktų pagirti tai, kaip ponas Kudirka išlavino savo repavimo techniką iš esmės dėka savo artistiškumo ir savotiško teatrališkumo. Išties įdomu ir vietomis neįtikėtina.

Mesijaus kolega, vėlgi, garbingai atliko savo užduotį. Labai įdomiai skambantis elektroninis mišinys, kažkokie avangardiniai elementai, supinti su 90-ųjų prieskoniais. Münpauzn tikrai dovanojo didžiulę laisvę MC nediktuodamas savo standartų ir nestatydamas rėmų. Muzika keičiasi, transformuojasi iš vieno stiliaus į kitą. Mano aplodismentai. Čia yra vienas iš tų atvejų, kuomet muzika ir be MC sukelia susidomėjimą ir neabejotinai turi savo sielą.

Savo internetiniame vienkiemyje man teko ne vieną kartą žmonių klausti, kokia gi jų nuomonė apie naująjį Mesijaus albumą. Ir, neslėpsiu, nuomonės labai skirtingos. Vieniems tai vienas geriausių albumų, kitiems visiškai nelimpa, tretiems jis šiaip sau neblogas, bet po pirmosios perklausos jau atsibosta… Sako, nėra hitų po vieną, albumas vertas dėmesio tik kaip visuma. Na, kiek žmonių, tiek ir nuomonių, visos jos skirtingos ir visose yra dalis tiesos. Taip, Mesijus ir baronas Münpauzn yra originalai, taip, labai dažnai jie atsiduria už Hip-Hop‘o ribų, tačiau manau, kad jie to ir siekia. Jeigu jie norėtų užimti G&G ar Omertos vietą, tai ir darytų visai kitokį Hip-Hop’ą. Albume nėra pavienių gabalų tūsams ar kokiam eteriui skirtų hitų, bet vėlgi toks, matyt, ir buvo tikslas. Bičai padarė albumą kaip pilnametražį filmą, o ne muzikinį klipą. Jie išlaikė vientisą liniją, išplėtė pradinę idėją ir, manau, kurį laiką savo galutiniu produktu liko netgi labai patenkinti.

Albumas tikrai skirtas tokiems kaip aš, t.y. gyvenantiems savo „WWW“ vienkiemiuose, su draugais ir pasauliu bendraujantiems kilobitų ir megabitų pagalba, svajojantiems apie ateivių invaziją, samdomo žudiko karjerą ir dieną be elektroninių prietaisų.

Ačiū M&M už smagiai praleistą laiką ir dar vieną išties įdomų lietuvišką albumą, kuris tokiu išlieka net ir nesuprantantiems lietuvių kalbos. Nes tas MC ten taip sultingai ir su intonacija viską pina, o tas bičas už muzikos tikrai nesveikas…

Mano rekomendacijos. Skanaus. Ir tebūnie mažiau Zamolskių Jūsų kelyje.

Žymos

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close