AlbumaiInterviuNaujienos

Povilas MP3 Ramoška:"Jei nėra variklio – nebus ir gazo". Nėra prodiuserio – nebus ir…

Povilas Mp3 Beats Cinematic HH EPJei dar prieš kelis metus retas Lietuvos repo klausytojas galėjo įvardinti bent 2 Hip-Hop muzikos prodiuserius, tai dabar situacija tikrai ženkliai pasikeitusi ir žmonės stovėję „už kadro“ vis dažniau pelnytai yra pastebimi, minimi ir įvertinami.  Vienas tokių yra Povilas Ramoška, Lietuvos repe žinomas, kaip MP3. Jei lankotės Hip-Hop.lt ir mėgstate Lietuvišką repą, gal net patys to nežinodami – tikrai esate klausęsi jo kūrybos, o dabar kai pasirodė naujasis EP – tiesiog negalėjome praleisti progos pakalbinti šio kūrėjo. Taigi su džiaugsmu pristatome interviu, o kol skaitysite apie semplus, universitetą ir kitus įdomius dalykus – siūlome paspausti „play“ ir tiesiog viską sujungiant – mėgautis EP.

Yra tekę girdėti, kad pianinu groji nuo tada kai tik pradėjai pažinti raides, tad muzikoje pavadintas naujoku turbūt įsižeistum?
Neįsižeisčiau, nes tokie žodžiai greičiausiai būtų iš pradedančiojo lūpų. O jei ne, tai tokie žmonės eina ir praeina patys nieko neturėdami. Teko išgirsti visokios kritikos, sakė, kad ir iš medžio esu iškritęs – bet  tegu tik pabando tą medį su šaknim išraut 😉

Kaip keliavo tavoji kūryba, kaip susidomėjai HipHop ir kaip dabar kelias privedė prie ką tik pasirodžiusio naujojo “Cinematic HipHopEP?
Šiame žanre atsidūriau turbūt kaip ir dauguma – su Eminemo ir G&G kasetėm būdamas dar pirmose mokyklos klasėse. Klausiau nuo pat mažens, bet lietuvišku Hip-Hop’u nesidomėjau, kol nepradėjau kurti. O kelionė prasidėjo su pirmu įrašu, kartu su Domu ir Funk’u – “Pilkai spalvotos dienos”. Čia buvo pats pirmasis mano instrumas. Tuo momentu nustebau, kad pirmas įrašas bus su mano paties mėgiamais atlikėjais ir tas davė didelę paskatą kurt toliau. Vėliau, gavau sunkią rankos traumą ir turėjau keist profesiją, pianistu būt nebegalėjau, todėl pakeičiau gyvenimą kone kardinaliai ir pradėjau studijuot kompoziciją. Taip ir atsidūriau šiam repo žaidime 🙂

Kodėl EP įgavo “Cinematic” pavadinimą?
Cinematic todėl, nes kūriniai nėra tipiški repo instrumentalai. Jie gali būt skirti bet kam, klausymui, filmo soundtrackui ar pan.

Kokia pagrindinė viso šio EP idėja ir tikslas?
Pagrindinė idėja paverst kvadratinius repo instrumus į kūrinius su didesne aranžuote, instrumentais. Įrodyt žmonėm, kad semplinimas nėra nusikaltimas ir kad žanrai iš dalies neturi rėmų. Dalis idėjos buvo sukurti naują žanrą. Skamba grandioziškai, bet kodėl gi ne? Todėl manau kiekvienas turėtų neabejot savim ir atsimint, jei kas kitas tai padarė – gali ir tu. Didžiausi atradimai gimsta iš geros idėjos.

Ar galima pasverti kiek tavo muzikai, kokybei, supratimui ir šiam EP davė universitetas?
Nors studijuoju muzikos kompoziciją ir technologijas, negalėčiau pasakyti, kiek būtent universitetas prie šito prisidėjo. Viskas iš savęs, iš aplinkos, tą ką mačiau ir patyriau per tuos metus Anglijoj. Žmonės ir kultūra turbūt padarė didesnę įtaką, išmokė, kad lazda turi du galus, ką duodi, tą gausi atgal ir šis principas veikia, jei tik žmonės patys juo gyvena. Tas suformavo mane kaip žmogų ir tuo pačiu keitė kūrybą. O universitetas išmokė tvarkytis savo reikalus pačiam, rūpintis savo galva. Niekas už rankos nenuves taip sakant, juo labiau svetimoj šaly.

Jei nepaslaptis, kiek semplų panaudojai EP ir kiek truko jo kūryba?
Prisėdau ir suskaičiavau, iš viso apie 45 skirtingi semplai, neįskaitant būgnų. O kiek truko, tai sunku pasakyti, pvz 3 gabalas „Colours“ jau buvo įkeltas, kaip Trispalvė į Soundcloudą prieš trejus metus. Viskas brendo per ilgą laiką.

Rašei, kad nori įrodyti, jog semplinimas nėra nusikaltimas. Kokia reali situacija šiuo metu šiam klausimui?
Visų pirma, beieškodamas semplų, atradau begalę gerų artistų, kurių net nebūčiau išgirdęs gyvenime. Kadangi stengiuos niekada nesemplinti žinomų, populiarių kūrinių, originalūs semplai lieka paslapty, o Lietuviškos muzikos kol kas nesemplinau. Jei kada parduosiu savo albumą dideliu tiražu – tada reikės saugotis autorinių teisių, bet kadangi Lietuvoje rinka nedidelė, viskas vyksta daug paprasčiau. Bent jau kol kas.

Kodėl Lietuvos repo pasaulyje vis dažniau matomi prodiuseriai ir kodėl to nebuvo ankščiau?
Manau žmonėm pagaliau „daėjo“ kokią didelę vertę turi žmonės, kurie lieka antrame muzikos plane. Tiek tas, kuris kuria muziką, tiek garso inžinierius. Bet čia turbūt ta iš dalies žavinga medalio pusė. Asmeniškai, retai klausysiu kūrinio (repo) iki galo, jeigu nepatiks muzika. Jei nėra variklio – nebus ir gazo.

Kokie produsiariai tau pačiam padarė didžiausią įtakąi?
Turbūt labiausiai įkvėpę būtų Bonobo, J Dilla, Flying Lotus.

Kokie tolimesni tavo kūrybiniai planai?
Planuoju grįžti į Lietuvą, prodiusuoti muzikantus ir ne tik repo. Norėčiau dirbt ir su vokalistais, filmų prodiuseriais. Nesvarbu kokiam žanre, per laiką viskas išmokstama ir niekada ne per vėlu mokintis.

Ir pabaigai ko palinkėtum visiems muzikos mylėtojams ir gal gali rekomenduoti 1 gabalą pagaliau įsibėgėjančiam pavasariui?
Jei pavasariui tai turbūt labiausiai tiktų Reflections. O palinkėsiu visiems išlipti iš kvadratų, daryti savaip, nesvarbu tai muzika, dailė ar kita sritis. Tikėt savim, džiaugtis tuo, ką darot. Žymiausi žmonės dažniausiai nepritapdavo prie visuomenės, taisyklių, bet tai niekad nebuvo rodiklis jų darbam. Linkėjimai visiems, kuriuos pažįstu ir nepažįstu, visi sutikti iš dalies prisidėjo prie kūrybos, taip pat ir tie kurie bandė pastot kelią 🙂

 Daugiau MP3 beats darbų rasite Soundclounde –> https://soundcloud.com/mp3instrumental
o visiems, kam įdomi kūryba ir norėtumėte pritaikyti sau rekomenduojama belstis į FB https://www.facebook.com/povilasramoska

 

Žymos

Susiję

2 komentavo

  1. gabaluose jauciasi emocija, lengvumas, mano galva tau puikiai tai iseina. o kaip su energingais gabalais, tokiais pritrenkianciais. išeitu?




    0



    0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close