Straipsniai

Repuojančio kunigo autoritetas – Eminemas (Alfa.lt 2008)

Muzika vienija pačius skirtingiausius žmones ir sujungia ištisas kartas. Nieko nestebina, kad tėvas ir sūnus klausosi tos pačios džiazo ar roko grupės, bet, išvydę scenoje repuojantį kunigą, ne vienas sutrinka. Ar tikrai dvasininkų gyvenimas uždaras ir reguliuojamas griežčiausių vidaus taisyklių? Kas yra krikščioniškas repas? Apie tai į Alfa.lt klausimus atsako Kauno technologijos universiteto kapelionas kunigas Kastytis Šulčius, kurį galima sutikti ne tik bažnyčioje, bet ir reperių sueigose.

 
Kaip susidomėjote repo muzika?
Nuo vaikystės mėgstu muziką, ypač naujųjų muzikos krypčių. Jau prieš keliolika metų mieste buvo tokių vietų, kuriose rinkdavosi jaunimas, šokdavo. Ten aš ir išgirdau repą. Viena radijo stotis transliuodavo laidą apie pačią įvairiausią muziką: joje ne tik buvo galima išgirsti repo kūrinių, bet ir sužinoti, kur vyks reperių susitikimai – dažnai vykdavau į tokius susitikimus. Žmonių požiūris į reperius nėra labai teigiamas, mat sklando mitai, kad dauguma reperių vartoja narkotikus ir panašiai, bet tai netiesa. Repas – intelektuali muzika, o jos mėgėjai skiriasi nuo kitų naktinių klubų lankytojų – jie muzika išreiškia save: sako tiesą, atkreipia dėmesį į opias problemas, o savitas ritmas ir žodžių darna tarsi perteikia maišto idėją. Ši muzika puikiai atitinka mano charakterį.

 

Prieš ką maištaujate Jūs?
Man svarbu pasakyti, kad esu krikščionis, katalikų bažnyčios narys, o muzika – puiki priemonė perduoti žmonėms savo žinią, skelbti Dievo žodį. Juk ir bažnytinė muzika turi daug įvairių atmainų, pvz., vienas mano kolega propaguoja krikščionišką roką.

 

Kaip į jūsų pomėgį repui reagavo kiti dvasininkai?
Iš pradžių repavau labai saikingai, atsargiai, bet kolegų reakcija nustebino – jie mane palaikė. Bažnyčia tai pat taikosi prie visuomenės gyvenimo – net yra toks terminas „naujoji evangelizacija“, tad mano noras repuoti nieko nenustebino.

 

Ar repetuojate prieš pasirodymus?
Na, kartais tenka, bet dažniausiai tai nepanašu į tikrą muzikantų repeticiją, nes vyksta automobilyje pakeliui į renginį.

 

Kokia būna publikos reakcija išvydus jus scenoje?
Dažniausiai gera, žmonės nustemba, pamatę repuojantį dvasininką. Kartą po vieno renginio mokykloje mokytojai stebėjosi, kad jų auklėtiniai tyli ir nieko nesako – vaikai buvo priblokšti.

 

Koks buvo pirmasis jūsų kūrinys?

 

Pirmoji mano daina vadinosi „1997“ – būtent tais metais ji ir buvo sukurta. Tekstas gimė pats savaime ir net galiu pasakyti, kad tai lyg savotiška mano biografija. Žinoma, vėliau jis buvo truputį pakoreguotas, pritaikytas seminarijai.

 

Kokie užsienio reperiai jums patinka?
Na, aš neturėjau galimybių išsamiai tuo domėtis, tad daugiau informacijos turiu apie lietuvišką hiphopo subkultūrą: perku lietuvių išleistas plokšteles ir pan. Žinoma, kaip man imponuoja Eminemas, ypač po to, kai pasirodė filmas „8 mylia“, nes jame skambėjo daug klasikinių repo kūrinių. Pamenu, kai žiūrėjau šį filmą kino teatre, negalėjau nustygti vietoje, norėjosi linkčioti į taktą. Australijoje šiemet vykusiose Pasaulio jaunimo dienose teko matyti repuojantį dvasininką, kuris yra iš Niujorko, Bronkso rajono ir apdainuoja visas repui būdingas aktualias temas. Žinoma, angliškas repas man nėra toks įdomus kaip lietuviškas, nes mūsų juk kitoks rimavimas, žodynas.

 

Kauno arkivyskupijos atstovas spaudai Darius Chmieliauskas, paklaustas, kaip kiti dvasininkai reagavo į kunigo Kastyčio Šulčiaus netradicinį pomėgį, sakė: „Viskas gerai, juk esame skirtingi žmonės ir turime skirtingas Dievo dovanas: vienas nuveikia daugiau jaunimo sielovados, kitas – akademinės sielovados, trečias – socialinių reikalų srityje. Jei Kastyčio širdis ir siela trokšta būtent tokios muzikos, tai nė kiek neprieštarauja jo veiklai, atvirkščiai – tai gali pasitarnauti. Smagu, kad kunigas gali prabilti į žmones, o ypač jaunimą, šiuolaikine kalba. Žinoma, muzikuojančių kunigų Lietuvoje nėra daug ir mes skatiname, kad žmogus tobulintų save, o kartu tai pasitarnautų ir Dievo žodžio skleidimui“, – sakė D.Chmieliauskas.

 

Autorius Indrė Vainalavičiūtė | Alfa.lt

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close