Interviu

Sepalot – raudonrankis "Blumentopf" DJėjus [interviu] (HipHop.lt 2009)

Vieną šaltą vasario mėnesio naktį „Havana Social Club’e“ šventėme Despotin’ Beat Day. Antrasis Beat Day su labai puikiu žmogumi iš labai pukios Vokietijos hip-hop’o grupės „Blumentopf“ – Sepalot! Šis jo atvykimas lydėjo 2008-aisiais išleistą jo solo albuma „Red Handed“ ir kaip parodė grojimas, jo meilė hip-hop’o muzikai vis dar stipri, tačiau kitokia. Kodėl? To mes jo ir paklausinėjome kartu su Vaiperiu jau kitą dieną. Smagu kai žmogus iškalbingas ir į klausimą atsako dvejais papildomais atsakymais kas jo manymu yra įdomu. Dali interviu galėjote išgirsti „Despotin Beat Club“ radijo laidoje per Zip FM, na o čia pilnoji versija. Taigi was Ich lieb und was Ich hassSepalot lūpų.

 

sep1

„Red Handed“ – ar tai yra pirmasis tavo solo albumas?

Taip, tai pirmas mano solo darbas kuris buvo išleistas už Vokietijos ribų ir tai pirmas albumas kurį galime vadinti solo.

Ar galėtum prisiminti pirmus žingsnius nuo kurių prasidėjo solo albumo kūrimas,  kas įtakojo tavo apsisrendima padaryti kažką savo? Nes paklausius tavo grupės „Blumentopf“ albumus ir tavo solo darbą galima matyti nemažą skirtumą…

Esant grupėje ir išleidžiant solo albumą yra visuomet viena priežastis – sukurti kažką kito. Manau kad nėra prasmės kurti tai kas jau yra padaryta su grupe. Na o pati pradžia buvo tuomet kai iš visos krūvos mano sukurtų instrumentalų išrinkau kelis kurie man skambėjo būtent taip kaip aš norėčiau kad skambėtu mano albumas. Aš paiemiau tuos 4 ar 5 bytus, o kitus tiesiog išmečiau, taip sukurdamas mano albumo skambejimo konceptą. Dar yra tokia tendencija, jog dažniausiai prodiuserių leidžiami albumai primena labiau rinkinį, negu solo darbą. Kiekvienoje dainoje yra vis kitas MC arba dainininkas/ė, o jeigu instrumentalai yra ypač skirtingi, tuomet tai neskamba kaip vieno atlikėjo albumas. Ir tai yra būtent tai ko aš nenorėjau daryti. Man yra svarbu kad tai  skambėtų kaip vienas ištisas kūrinys, kad visas „Red Handed“ paketas būtų vientisas.

Tie kas seka tavo internetinį puslapį, negalėjo nepastebėti tavo kelionių po pasaulį, darbą su vaikais, muzikos kūrimą su jais kartu…

… turit omenyje workshop’us? Tai yra mūsų bendradarbiavimas su Goethe’s institutu. Mes su grupe „Blumentopf“ grojome nemažai koncertų ir taip pat organizuodavome kūrybines dirbtuves įvairiose pasaulio šalyse. Mano paskutinis apsilankymas buvo Bolivijoje kur aš dalinausi patirtimi kaip DJ’ėjauti, kaip miksuoti plokšteles, žodžiu rodžiau ir mokiau kaip viskas veikia. Taip pat buvo įvadas į muzikos kurybą, kaip programuoti bytus, kaip naudotis sintezatoriumi, kas yra rezonansas ir pan. Aš bandau išmokyti tam tikrų įgudžių kūrybiškumui išreikšti. Ši veikla man taip pat suteikia galimybę pažinti šalis į kurias aš taip ir nebūčiau nukeliaves. Grįžtant prie pasakojimo apie Boliviją, prisimenu kad ten man teko dirbti-bendrauti su vaikais iš gatvės. Tai reiškia, kad kai kurie iš jų gyvena, miega gatvėse. Tai buvo tikrai įdomu, juolab kad visas muzikinis procesas jiems suteikė labai daug pozityvumo ir naujų teigiamų emocijų.

Labai knieti paklausti tavęs apie grupę iš kurios ir sužinojome apie tave – „Blumentopf“. Jeigu mes paklausytume pirmą ir paskutinį albumus pamatytume kad jie skiriasi kaip diena ir naktis. Ir tas pats dedasi kone su visa Vokietijos hip-hop’o muzika. Gal galėtum mums papasakoti apie visą tą pokyčių etapą, kodel tai keičiasi būtent taip stipriai?

Aš negaliu kalbėti apie kitas grupes, juk nežinau kas dedasi jų galvose. Su „Blumentopf“ turime tokį požiūrį jog naujas albumas negali skambėti taip pat kaip prieš tai išleistas. Nuo pat pradžių mes stengėmės žengti žingsnį po žingsnio, bandyti vis kažką naujo. Žmonės beje visuomet prašė kad mes vėl padarytume albumą kaip „Grosses Kino“. Tačiau mes atsakydavome jog mes jau sukūrėme „Grosses Kino“, kam daryti tą patį? Mano manymu viskas turi skambėti šviežiai, tai turi būti nauja. Laikai keičiasi, tu keitiesi, tačiau jeigu menas nesikeičia, tuomet tai mires menas. Kad tai gyventu, tai turi keistis, vėl ir vėl ir vėl. Man tai yra labai svarbu. Bet vėl gi, aš memanau kad mes keičiamės labai jau stipriai. Juk jeigu pažiūrėti į grupę „5 Sterne Deluxe“, jie daro visiškai kitokią muziką nei mes, arba pavyzdžiui grupė „Deichkind“ kurių stilius dabar ko gero turėtų vadintis electro. O juk jie pradėjo nuo hip-hop’o! Taip, ir mūsų grupės muzika keičiasi ir mano nuomone aš turiu taip daryti kad jausčiausi kūrėju.

Kiek žinome „Blumentopf“ turi tikrai didelį fanų būrį. Kaip jie reagavo į pokyčius?

Na taip, žmonės juk nemėgsta pokyčių (juokiasi), juokinga, bet taip yra kad pirmą mėnesį po albumo išėjimo aš skaitau labai daug nusiskundimų mūsų guestbook’e apie tai kaip gerbėjams nepatinka naujas skambesys, tačiau po 2 mėnesių jie sako kad perklausė albumą 10 kartų ir jis nėra jau toks blogas, po 5 mėnesių jiems jau patinka kai kurie kūriniai. Žmonėms reikia laiko priprasti prie albumo, nes jeigu padarysi panašų darbą kaip prieš 4 metus, pirma žmonių reakcija savaime aišku bus gera, tačiau greitai tai nusibos ir jeigu vėl išleisi albuma tokį pat, pamatysi kad niekam jau nebeidomu. Yra daug grupių kurios laikosi to paties skambėsio ir stengiasi nesikeisti. Pvz grupė „Ugly Duckling“ yra būtent tokie. Jie laikosi hip-hop’o konteksto, kiekvienas jų albumas man skamba vienodai. Negaliu net pasakyti, kad vat tas albumas buvo išleistas prieš tą, jeigu albumus tiesiog sumaišius kartu, jie nesiskirs, nėra skirtumo ar tai 1997 ar 2007. Man asmeniškai tokie atlikėjai yra labai nuobodūs. Aš atsiprašau! Taip jū diskografijoje yra tikrai gerų kūrinių, man labai patinka jų koncertai,    tačiau žiūrint iš meninės pusės aš nejaučiu jog tai yra menas. Tai tas pats per tą patį.

Grupėje „Blumentopf“ yra daug narių. Ar neturėjote problemų dėl pinigų pasidalinimo? Juk yra labai daug grupiu kurios išsiskiria būtent dėl to.

Problemų niekada nebuvo, mes tai įšsiaiškinome jau pat pradžioje. Beje didelės grupės turi privalumą – jie gali dalintis darbą. Vieni einą į vieną radiją, kiti į televiziją, nepavargstame nuo intervių. Kartais yra itin patgu būti penkių žmonių grupėje.

 

sep05
Pasidalink mintimis apie tavo patirtį electro muzikos sferoje.

Visuomet kai groju urban muzikos setus, stengiuosi įmiksuoti keletą elektroninės muzikos kūrinių kurie mano manymu visai tinka prie hip-hop’o. Man patinka pakelti žmonių emocijas būtent grojant siek tiek kitokią muzika nei Gang Starr ar Das Efx. Man patinka sugroti Royksopp ar Daft punk, tačiau ne itin daug, tik tai kas tinka setui. Bet yra ir kita grojimo pusė. Aš pradėjau groti electro muzika electro vakarėliuose ir lygiai taip pat įmiksuoju hip-hop’o muzikos.  Tai labai gerai veikia ir turiu pripažinti kad elektroninės muzikos gerbėjus yra lengviau pritraukti pre hip-hop’o muzikos. Beje electro setus aš groju taip pat kaip hip-hop’ą: aš scratch’uoju, backspin’inu, keičiu kūrinius kas pusantros minutės, keičiasi tempas. Nes kai electro DJ’ėjai miksuoja 10-ties minučių trukmės kūrinius, nežinai kur kurinys prasideda kur baigiasi, visas vakaras turi tik vieną energijos padalą … žodžiu tai man labiausiai nepatinka elektroninėje muzikoje.

Savo grojimams naudoji „Serato“ įrenginį. Skaitmeninė era neaplenkė ir tavęs. Sakyk kaip perki muziką šiais laikais?

Aš perku visą muziką skaitmeniniame formate iš tam skirtų puslapių internete: junodownload.co.uk, beatsource.com, turntablelab.com. Taip pat aš gaunu muziką iš įvairių atlikėjų, kurie kuria gerą muziką arba padaro įdomių remiksų.

Ką patartum žmonėms norintiems tapti DJ’ėjais?

Yra labai svarbus jūsų muzikos parinkimas. Šiais laikais kai internete yra tiek daug muzikos ir ji yra labai lenvai pasiekiama, krūva DJ’ėjų vis dar groją muziką už kurią jie niekad nemokėtų pinigų. Ankščiau kai mes pirkdavome plokšteles, mes turėjome šiek tiek pagalvoti ar norime išleisti 20 eurų už šią plokštelę, ar tai tikrai yra muzika kurią aš grosiu? O šiais laikais kai tiek daug muzikos yra nemokamai, DJ’ėjai tiesiog groja tiek daug muzikos kurios ištikrūjų jie nėra gerbėjai. Todėl šiais laikais DJ’ėjaus muzikos parinkimas ir skonis yra svarbiausia.

Ko labiausiai bijai savo gyvenime?

Aš esu laimingas kad galiu kurti muziką ir ją džiaugtis. Aš taip pat džiaugiuosi kad galiu iš to pragyventi ir man nereikia dirbti kito darbo. Jei aš turėčiau dirbti ir kitą darbą, aš negalėčiau leisti pakankamai laiko muzikai. Taigi aš esu labai patenkintas dabartine mano padėtimi. Tai jeigu jau prakalbome apie baimes, aš tikrai bijau jog kažkada aš negalėsiu skirti pakankamai laiko muzikai.

Tai ir pabaigai, kada sulauksime naujo „Blumentopf“ albumo?

„Blumentopf“ yra šiuo metu studijoje, nuo sausio 1-os dienos dirbame prie naujo albumo. Jau turime nemažai kūrinių, tačiau nemanau kad mes išleisime albumą šiemet. Vasarą grosime nemažai festivalių, ko gero sugrosime keletas naujų kūrinių, mes labai mėgstame testuoti juos koncertouse. Taigi mes dirbame ir naujas „Blumentopf“ albumas tikrai pasirodys. Ir tai tikrai nebus electro albumas, nesijaudinkite! (juokiasi)

sep03

Atsitiko taip, kad po interviu užsimezgė itin įdomus pokalbis apie Vokietijos hip-hop muzikos sceną. Pats Sepalot paprašė prikabinti mikrofoną vėl, nes jo nuomone iš pasakojimo gali šis bei tas įdomaus gautis. Ir gavosi:
Devyniasdešimtų pabaigoje buvo daug grupių: „Absolute Beginner“, „Freundeskreis“, „Afrob“, „Blumentopf“, „5 Sterne Deluxe“ ir t.t. Juos jungė vienas bendras dalykas – jie visi pradėjo domėtis kultūra kuri nebuvo populiari. Devyniasdešimtų pradžioje egzistavo komercinis hip-hop’as. Populiariausia grupė tuomet buvo „Die Fantastischen 4“. Tačiau kultūra nebuvo tokia populiari. Visos grupės pradėjo savo karjera mokyklose. Tuomet mokyklose buvo populiarus rokas arba punk rokas. Į hip-hop’ą žmonės žiūrėjo nerimtai. Visos mano išvardintos grupės darė kažką naujo, kūrė tai kas nebuvo populiaru, tačiau jiems patiko. Jie pradėjo tai kas buvo visiškai nauja. Jų išleisti albumai buvo naujovė Vokietijos muzikos rinkoje. Ir veliau atsitiko toks dalykas, kad su sekančia karta atsirado daug žmonių kurie sakė jog tai ką tos grupės daro, mums nepatinka, mes norime daryti kažka naujoviškiau. Tai visuomet yra gera priežastis kai kažkas nepatinka ir sakai jog gali padaryti geriau. Bet tai buvo tam tikra problema, nes jie nekūrė kažką naujo, o žvalgėsi į tai kas tuo metu buvo Amerikoje. Todėl aš manau kad devyniasdešimtų viduryje ir pabaigoje Vokietijos hip-hop’as turėjo unikalų skambėsį, unikalius bytus, unikalius dainų tekstus ir pasirodymus ant scenos. Nors mes irgi buvome įtakoti JAV grupiu kaip „Pharcyde“. Jų pirmą albumą klausydavomės vėl ir vėl. Taip hip-hop’as yra iš JAV, bet mūsų atvėju mes stengėmės sukurti mūsų versiją. Taigi su antra ir trečia hip-hop’o karta atėjo ir visiškai kitoks mastymas apie hip-hop’ą. Tai jau nebebuvo unikalu, tai buvo tiesiog „amerikietiška“. Išskirčiau ko gero tik „Aggro Berlin“. Jie išpopuliarėjo darydami kažką naują, tas agresyvus stilius, jie nesistengė atrodyti kaip amerikos hip-hop’as, nes jie labai didžiavosi tuom iš kur yra kilę – Berlynas. Mano manymu Sido yra tikrai puikus atlikėjas. Beje iš jo esame gavę „diss’ą“ (juokiasi). Mes išleidome kūrinį tokiu pačiu pavadinimu kaip ir jo kūrinys mėnesį prieš jį. Tai buvo „Mein Block“. Tačiau „Blumentopf“ visuomet buvo grupė kuri neeikvodavo savo laiko rašant tekstus apie kažką kam mes neitinkame. Mes rašome apie tai kas mums patinka, ką matome ir kuom džiaugiamės. Praėjus kažkiek laiko mes buvome paprašyti paties Sido atlikti „Mein Block“ kūrinius kartu, nes mes grojome tame pačiame festivalyje. (juokiasi) Taigi viskas cool.

Tai dar pabaigai išvardink 5 savo mėgstamiausius MC?

Chmm, gerai, pirmasis tai Frank Nitt (juokiasi), taip pat man labai patinka reperis ir dainininkas iš Kanados K-os … chmm jų tiek daug … man patinka Cee-Lo Green, ypač jo solo darbai kur jis dainuoja, nepatinka kaip jis repuoja, taip pat Andre 3000, The Streets, Dizzee Rascal turi geros energijos.

Ka gi, didelis dėkui už skirtą laiką!

Autorius Mamania & Vaiper

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Domina?

Close
Close