Stygle

Stygle – Klyksmas [Home/drkMemo15] [Žodžiai, Tekstas, Lyrics]

Sugriauk mane į šipulius lipdyk iš šukių nauja asmenybe
Laiko gide, laikas niekada negyde čiuju, gal per daug suklyde
Statėm rankom piramide, bet vistiek išliksime tiesa istorinem mite
Kaip litas Lietuvoj, kaip Lietuva lite, kaip graži vaikyste monolite
Glūdim šyde, kur šešėliai mūsų lyg į koliziejų ginasi nuo vėju
Ir čia po biški savo soda sėju, puses nepadares dar, o kiek matyt norėjau
Sorry Mama nusidėjau, sorry klysklejau ėjau, bet niekada, niekada ranku nesudėjau
Dabar galiu sakyt gyvenima ankščiau mylėjau, kol tamsoje dar tunau čia šviesos ragaut nespėjau
Aukščiausiasis teisėjau jei toks esi kodėl iš ašarų subūriai vandenynus, žmogui jie per gilus
Ar tau neliudna čia matyti žmones vaikštant numirus, per daug šudo patyrus
Ši planeta kuria palieka nebylus, nerado kaip nuo dugno pakilus, tokie tiesos žodžiai tylus
Kol melas rėkia, klodai nusidrieke į tave serijom pliekia, kad dykumos laukai senai sudrėke
Tikėki ka gamta pati patieke, tikėk laukinis acteke be svetimu aukų, galvų ant aukuro
Save aukok pats sau ir gal sulauksi to momento laukiamo lyg paskutinio traukinio
Į niekur kad pabėgt, ten kur ramu ir tylu vis dar myliu, milijonai myliu žengt galiu
Bet jei ne vienas, vienišas netenku galių, sakalas aš tarp erelių
Sparnu nerodau, neiškeles, nematau bet aš jaučiu kai aplink mane vaikšto vėlės
Kai bemiegės naktys dėlės nuotaikos vėlės, kaip pro pirštus smėlis
Taip bėga laikas toks trapus vis sekančius metus, kol plaučiai dulkėmis uždus
Bet jausimes tarytum gryže į gimtus namus, mus statė saulė žeme ir lietus
Švienčiantis dangus, todėl ir būk ramus gimiai mirtį ir mirsi gimęs
Ir tik prisiminimuose išliks tau šis pasaulis susipynęs
Tai kol tu čia nepagailėk saviem vandens stiklines, taip žinau pabodo aš senai čia seni nusiminęs
Bėga ašaros lyg vynas ir man gyvenimas senai lyg per kanjoną lynas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close