Interviu

Svaras: “Nemėgstu snobiškumo ir tuštybės” (2006)

“G&G Sindikatas” lyderis, Gabrielius Liaudanskas, geriau žinomas kaip  Svaras įsitikinęs, jog nuo aplinkinių dėmesio kenčia save per daug  sureikšminantys žmonės, tuo tarpu jis nesijaučia esąs populiarus. “Mano gyvenime nepasikeitė nei draugai, nei aplinka – esu stabilus, nemėgstu snobiškumo ir tuštybės, o vartant kai kuriuos žurnalus, skirtus, neva aukštuomenei – tik juokas ima…

…apie ligų maišą

“Vaikystėje buvau tikras ligų maišas, – pokalbį pradėjęs Gabrielius, švelniai sudrausmino aplink zujančias savo atžalas ir pastuksenęs tris kartus į stalą patikino, jog jau senokai pamiršo, ką reiškia sirgti. – Argi sloga liga? Jei kaskart kreipčiau į ją dėmesį, tai ooo kaip ne kas būtų, todėl kantriai laukiu, kol pati kaip atėjo, taip ir išeis”.

Muzikantas sakė apgailestaująs, jog neturi nei savo gydytojo, nei gerai liaudies mediciną išmanančio žmogaus. “Užtat gydausi labai paprastai – kai aukšta temperatūra, suvalgau tabletę, o pasijutęs prasčiau, geriu arbatą arba pieną su medumi.

…apie šimtą būdų

“Kiekvieną minutę išnaudoju miegui, o atsikėlęs neriu į darbus, todėl dažniausiai valgau vakare. Skrandis prie tokio režimo pripratęs, nes valgau viską su viskuo arba nieko, – juokdamasis Svaras patikino niekuomet neužsiiminėjantis kūno “feng šui” ar kitokiais niekais. – Turiu ką veikti gyvenime ir be to. Juk dietų žmonės laikosi arba turėdami rimtų problemų dėl sveikatos arba maivydamiesi, o kai organizmas funkcionuoja normaliai…”

Pašnekovas prisipažino nesąs gurmanas, užtat ir maisto negamina. “Tiesa, kiaušinienę moku iškepti kokiu šimtu būdu, žodžiu, galiu pasigaminti maistą vyriškai”.

…apie sportavimą

“Niekada nesilankiau sporto klube, – truktelėjo pečiais Gabrielius, – Mankštinuosi namuose. Nesiginčysiu, kad sporto klubai – laisvalaikio praleidimo forma, pramoga, bet manau, jog daliai ten besilankančiųjų tiesiog pritrūksta valios, o eina į juos, nes sumokėjo nemažus pinigus, kiti – nori save parodyti ir pasižiūrėti į kitus. Tik labai nedaugelis eina, nes neturi sąlygų sportuoti namuose…”

…apie rūkymą ir pyktį

Rūkau ir pykstu ant savęs, kad “ant savo galvos” išsiugdžiau šį refleksą. Kai po ranka neturiu cigaretės, negaliu normaliai dirbti – pusė smegenų intensyviai mąsto, kur ją gauti, – atvirauja Gabrielius. – Tai nepatinka ir man, bet kol kas nesiimu jokių priemonių, kad tai pažabočiau – turiu daug darbo. O alkoholiui – reikia progos – tuomet nematau problemų”.

…apie drovumą ir dėmesį

Reklama

“Nemėgstu didelių kompanijų, vietų, kur būna daug žmonių, bet ne todėl, kad trikdo aplinkinių dėmesys, – mintijo Svaras, labiau vertinantis mažos kompanijos aplinką.

“Nebijau eiti į gatvę, apsiperku didelėse parduotuvėse, o jei mane užkalbina…- kiek patylėjęs Gabrielius prisiminė. – Buvau “Bixų” fanas, nepraleisdavęs nė vieno jų koncerto, svajojantis apie savo dievukų autografus, tačiau taip ir neįstengęs nugalėti drovumo prieiti prie Samo (Sauliaus Urbonavičiaus). O jei man pasakytų “atstok” – paaugliškos vertybės stipriai susvyruotų, o žlugęs drovaus žmogaus mėginimas neliktų be pasekmių.

Esu komunikabilus, į nekorektišką žodinį familiarumą nekreipiu dėmesio, bet norintiems mane “užkabinti”… iki trijų neskaičiuoju…

Autorius Asta Mikelevičiūtė (www.lsveikat.lt)

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Close