AlbumaiNaujienos

THE ROOTS – “…and then you shoot your cousin” [DEF JAM ; 2014]

The_Roots_And_Then_You_Shoot_Your_Cousin
The_Roots_And_Then_You_Shoot_Your_Cousin

Neslėpsiu, kol albumas nepateko į mano rankas, turėjau šiokių tokių abejonių dėl jo. Dieną prieš jam mane pasiekiant, perklausiau „Gatvės lyga“, kur Mamania gan keistokai pristatė šį The Roots produktą, jog net galiausiai paėmus šį albumą į rankas nusprendžiau atidėti jo perklausą kitam kartui, galbūt, kai bus geresnė nuotaika ar turėsiu daugiau laiko. Ir galiausiai nutiko taip, kad „…And Then You Shoot Your Cousin“ albumas mane lydi tiek namuose, tiek darbe, kad ir kur bebūčiau, kad ir ką beveikčiau.

Manau visi atsimena The Roots „Undun“, dėl jo ganėtinai keistokos koncepcijos, kurią žinodamas naująjį albumą klausai visiškai kitaip. Panašu, kad kurdami „…And Then You Shoot Your Cousin“ jie tiesiog nutarė pratęsti, tai ką buvo pradėję „Undun“ leidinyje, bet galiausiai sukūrė kažką kito. Tiesą sakant, man į galvą ateina dar vienas žmogus – Kid Koala ir jo knyga su garso takeliu apie mergaitę ir jos robotą. Šie abudu kūriniai yra panašūs savo sprendimais ir nuotaikos pateikimo maniera, išskyrus tai, kad Kid Koala pasirinko savo istorija labiau vizualizuoti ją nupiešiant, o dabar netgi pastatant mažą popierinį miestą, kol The Roots nusprendė eiti visai kitu keliu…

Dar prieš metus beprasidedant kalboms apie naująjį The Roots albumą, viena iš pokalbių temų tapo veikėjas pavadinimu Redford Stevens, kuris jeigu neklystu kadaise iš tiesų egzistavo. Tikslas buvo pateikti visą istoriją per šio individo prizmę, bet laikui einant aplink jį atsirado ir daugiau personažų, istorijų, nuotaikų, visas mažas miestelis, kurį The Roots atskleidė savo pirmajame vaizdo klipe iš šio albumo – „When the People Cheer“. Iš Filadelfijos kilusi grupė teigia pažįstanti savo gimtąjį miestą, jo žmones bei jų gyvenimiškas istorijas ir dalį to jie perkėlė į šį audio sapną su labai gudriai supinti siužetu. Taip pat į šią istoriją yra įpintos vidinės hip-hop‘o problemos, tokios, kokias mato The Roots ir tai jie bandė perteikti kitame vaizdo klipe – „The Coming“. Tiems kas jo dar nematė siūlau jį būtinai pažiūrėti, tai padės suprast apie ką kalbu.

Labiausiai mane sužavėjo tai, kaip The Roots supynė visą istoriją, kaip gudriai sukabino visus gabalus, kad jie pratęstų vienas kitą. Tiek tekstas, tiek apmąstymai prasitęsia labai keistu kampu, tarsi žiūrėjimas į Dievo akis. Tiek daug smulkmenų ir būtent dėl jų kas kart atrandi sau ką nors naujo. Mano aplodismentai !

Kitas ne ką mažiau svarbus aspektas yra muzika. Klasikinių The Roots gerbėjai, turbūt ne taip noriai priims šį albumą, kaip ankstesnius, nes šiame darbe The Roots neretai iškeliauja už klasikinio hip-hop‘o ribų, o čia galima išgirsti tiek avangardinio džiazo, tiek senosios mokyklos bliuzo, tiek daug įvairovės ir tik vienas tikslas – muzika turi sukurti nuotaiką, dar vieną išmatavimą istorijai, The Roots būtent tai ir padarė „Undun“ albume. Ši grupė vėl gi nesuklydo ir sukūrė išties išskirtinę muziką dėl, kurios geras įspūdis lieka ilgam ir to nesumaišysi niekuo kitu, dar kartą mano aplodismentai.

Įvairių asmenų prie mikrofono taipogi nepritrūko, nors kaip kur The Roots apsiėjo vien tik su garsu. Svečiai savo darbą atliko nepriekaištingai, netgi albumo pradžioje girdimas Nina Simone (R.I.P) vokalas puikiai pritapo, nors jis ir nebuvo įrašytas specialiai šiam albumui. Minėtosios Simone ir Patty Crash vokalai prisideda prie šio keisto bei hipnotizuojančio sapno. Svečiai šiame albume nebuvo sukviesti šiaip sau, The Roots parinko garsus savo personažams, kurie juos padarytų atpažįstamus vien iš balso. Dice Raw, Greg Porn, Modesty Lycan, Mary Lou Williams, Mercedes Martinez, Rasheem Devaughn, gal tik keli iš šių vardų yra girdėti hip-hop‘o bendruomenei, tačiau jie visi atliko savo darbą, išgyveno savo istorijas bei padarė jas įtikimomis. Na ir dar vieną kartą, manieji aplodismentai !

Šiame, vos 33 minutes trunkančiame, albume pilna įdomių sprendimų, jėgos, sielos, nors dažniausiai mūsų laikų hip-hop‘as tiesiog pavirsta plastikiniu manekenu vitrinoje ant, kurio gudrus pardavėjas tiesiog keičia rūbus, kol galų gale net ir tų nebeišeina pakeisti. The Roots tiesiog negalėjo padaryti geresnės dovanos savo fanams penkioliktojo grupės gimtadienio proga. Lenkiu savo galvą, legendos statusą ši kompanija užsitarnavo pelnytai.

Noriu tikėti, kad šio albumo vizualizavimas šioje vietoje nepasibaigs, manau, kad galima tikėtis dar daugiau, laikas parodys ar aš teisus.

Žymos

Susiję

One Comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close