Įdomu!Straipsniai

TRAFARETAI (1 dalis) (HipHop.lt 2009)

MOKYTOJAS IR MOKINYS. INTRO

Mokinys prabunda iš ryto, žvilgteli į tekančią Saulę ir akimirksniu suvokia, jog jau metas būti jam reikiamoje vietoje. Skubiai susiruošia. Praėjus vos kelioms minutėms, pėdina siauru takeliu tilto per žalią upę link. Laiko negaišta veltui – mintimis skrieja į praeitį, į pamokas: dėliojasi klaidas ir neramiai laukia šios dienos ėjimų trokštamo tikslo kryptimi. Greitais žingsniais įpėdina į Šventyklą. Jo jau laukia nuleistomis akimis medituojantis Mokytojas. Greitu žvilgsniu ištirią aplinką, ji nepakitusi: žemas medinis stalas su begale trumpų įrėžimų paviršiuje, didelis kartono lapas su nauju netikėtu vienaspalviu piešiniu bei tas pats, jau gerai pažįstamas, peiliukas. Jaunėlis pasisveikina su Mokytoju. Šis atitinkamai pagarbiai pasilabina ir su metais šlifuota įžvalga prataria: „Kas žengia švelniai – eina toli. Tegu prasideda šiandienos išbandymas. Dar vienas trafaretas laukia tavo meistriškumui tobulinti“.

TRAFARETŲ MENO ISTORIJA: PRADŽIŲ PRADŽIA IR KELIONĖ
Trafaretas yra šablonas, kurio paviršių dengiant teptuku ar purškiamais dažais, išgauname atitinkamą paveikslėlį. Tokia meno rūšis yra bene ankstyviausia iš visų vizualiųjų (piešiamųjų). Šabloninio dengimo technikos ištakos randamos dar primityviuose uolų piešiniuose, kurie datuotini netgi 20 000 metų prieš mūsų erą. Šalia visų taip populiarių ir dažniausiai archeologiniame Cueva Manospalikime aptinkamų antropomorfinių siluetų piešinių, galime aptikti ir trafaretų pradmenų. Dažniausiai būna randami žmonių rankų atspaudai: ant sienos paviršiaus būdavo uždedama ranka ir aplink ją tepami dažai. Tokiu būdu likdavo atvirkštinio vaizdo žymė. Skamba primityviai, tačiau prieš keliolika tūkstančių metų atliktas toks menas davė pradžią jam plėstis ir tobulėti. Kaip istorija byloja, ši idėja netruko adaptuotis kitose kultūrose ir apskrieti visą pasaulį. Egipte buvo naudojami šablonai iš odos ir papiruso. Jų pagalba dekoruodavo vidines piramidžių sienas. Panašus pavyzdys esti ir Kinijoje, kur vietiniai gyventojai išpjaudavo trafaretus iš popieriaus ir jų dėka dažydavo Budos piešinius bei įvairias emblemas ant šilko. Šis metodas iš Azijos atkeliavo į Europą, kur taip pat buvo naudojamas kaip dekoravimo technika. Jo istorija prasideda viduramžių laikotarpiu ir tęsiasi iki pat 1930 metų (kalbama apie dar neprasidėjusį gatvių meną, bet jo ištakas Senajame Žemyne). Taigi tuomet ši technika buvo vyraujanti tarp bažnyčių sienų bei grindų dailinimo, baldų, audinių apipavidalinimo piešiniais, o taip pat atliko dabartinių tapetų funkciją – buvo gražinamos namų sienos.

ŠABLONINIO DAŽYMO INOVACIJOS
Art Nouveau (Nuvoriško meno) ir Art Deco laikotarpiais (t.y. nuo XIX-XX a. sandūros iki 1960-ųjų metų) iškyla nauja meno technika Europoje, o konkrečiai – Prancūzijoje, kuri vadinama pochoir – tai prancūziškas žodis reiškiantis rankų darbo piešinius trafaretų pagalba. Šis metodas tuo laiku buvo nepaprastai brangus ir reikalaujantis daug pastangų.
Plečiantis masinei meno produkcijai 1930 metais iškilo kiek sumanesnis paviršiaus spaudos trafaretų procesas. Ši technika paremta šilko rėtimi, kuri leidžia dažam praeiti pro tinklelį, o kitos vietos būna blokuojamos trafareto nuo dažų proveržio. Galbūt tai nėra taip paprasta aprašyti, kad įsivaizduoti visą procesą, tačiau visagaliame internete jis yra puikiai perteiktas, kurį galite pamatyti šiuo adresu:

http://uk.youtube.com/watch?v=wogKeYH2wEE

Warhol
Vėliau plėtojantis cheminių ir fotomechaninių procesų rinkai, atsirado galimybės artistams kurti dar sudėtingesnes kompozicijas, kurios nebuvo taip lengvai įvykdomos ar visiškai neįmanoma buvo to padaryti su paprastais rankų pjaustymo trafaretais.
Plėtojantis inovacijoms jau 1950-iais ir 1960-iais amerikiečiai menininkai Robertas Rauschenbergas ir Endis Warhol’as išplėtojo naujas šilkografinių trafaretų technikas ir tam tikras vizualias idėjas, kurios įnešė naujų vėjų į meną bei dizainą.
Wharol’as, iš tikrųjų buvo Pop vizualiojo meno pionierius. Jo darbai išsiskyrė ryškiu spalvingumu ir skirtingais to paties paveikslėlio variantais. Autorius semdavosi įkvėpimo iš komercinių reklamų ir populiariosios kultūros. Jau minėtas Rauschenbergas buvo taip pat įtakojamas masinės žiniasklaidos paveikslų, tačiau jo darbai atrodė kiek ekspresyvesni ir gyvesni nei grynojo „popso”. Galbūt išskirtinumą lėmė paties autoriaus potraukis fotografijai, kuris kėlė savito stiliaus raišką. Rauschenbergas nevengė eksperimentuoti su skirtingos tekstūros paviršiais, ant kurių paišė vaizdinius ar atlikinėjo koliažą. Tokie bandymai leido kurti naujas vizualias sintezes. Jau pastebėjote, jog kai kurios minimų autorių technikos neatitinka aptariamos temos, tačiau kaip ten bebūtų, net jei jie ne visada panaudodavo trafaretus darbuose, jų metodologija davė pradžią dabartiniams šablonų menininkams.
Trafaretavimas dar ir dabar yra naudojamas interjero dekoro darbuose. Tačiau kiek veiksniau funkcionuoja kaip grafinis metodas spausdinimui bei ženklinimui: nuo pakavimo paveiksliukų iki eismo įspėjimų. Graffiti piešėjai šią techniką taip pat puikiai pritaiko savo laisvai ir trumpalaikei meno ekspresijai, tiesa, ji dažniausiai skirta komunikacijai su visuomene (nešama tam tikra žinia masėms).

Car

 

(laukite tęsinio…) 

Autorius Swix

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close