Įdomu!Straipsniai

TRAFARETAI (3 dalis) (HipHop.lt 2009)

„STENCIL“ RAIDĖS
Tiek seniem, tiek jauniem, gatvių ar galerijų trafaretų meistram jų atliekama metodika yra žavi vien dėl galimybės komunikuoti su masėmis, tačiau jau ilgas laikas taip pat išlaikomas ir estetiškumas. Ir tai parodo dar kelis šio stiliaus pliusus.
Trafaretinis stilius dažnai siejamas su autentiškumu, natūraliom medžiagom ir įsakmios žinios perdavimu. Dvidešimtame amžiuje šis utilitarinis rašymo procesas įtakojo raidžių madą.Shriftas Įvairūs tipografai pradėjo imituoti šį stilių, pritaikydami raides savo regionui ar dialektui. Vienas iš ankstyviausių šio proceso pavyzdžių yra Stefensono Bleiko (Stephenson Blake) 1936 m. sukurtas „Tea Chest“ šriftas. Dar vienas puikus pavyzdys tai Josef Albers’o išradingumas:  utilitaristinės raidės, susidedančios iš 10 pagrindinių kvadratinių ir ovalių formų pokyčių, kurio rezultatas – Kombinationsschrift – puikus trafaretinis šriftas. Dabartiniai D. Britanijos dizaineriai Swifty ir Mitch vis tęsia šią tradiciją, t.y. kuria hibridinius trafaretinius fontus iš retro, futuristinių ar nelotyniškų raidžių. Viskas plėtojasi ir įgauna naujas formas. Menininkas turi galimybę iš bet kokio šrifto pasidaryti sau tinkantį trafaretinį. Pagrindinė esmė išlieka ta, jog reikia palikti laisvus tarpus tarp raidės sujungimų, nes antraip bepjaustant trafaretą gali iškristi atitinkamos detalės.

TARPINĖ GRANDIS – GATVĖSE IR UŽ JOS RIBŲ
Daugelis dabartinių graffiti menininkų yra aktyvūs tiek gatvės veikloje, tiek ir už jos ribų. Tai reiškia, jog jų meno plėtros dislokacijos matomos ne tik sienose, bet ir ant maikučių, vinilinių plokštelių vokų, laiškų ir su jais susijusių atviručių bei pašto ženklų srityse, ant riedlenčių; galų gale – drobulės paveiksluose. Kas keisčiausia atsiranda menininkų netgi gražinančių nykias šaldytuvų dureles.
Meno galerijos vis labiau pradeda kreipti dėmesį į besiplečiantį ir populiarėjantį gatvės meną. Pradedamos kurti ir svarstomos kolaboracijų galimybės su gatvės meno kūrėjais, kurie dažniausiai darbuojasi visiškai atsiribodami nuo galerijų tradicinių institucijų. Pradedamos formuoti gatvės standartais paremtos parodos. Tai gali būti tiek gatvės įvaizdžio kūrimas meno galerijoje, tiek paišymas natūralioje miesto erdvėje, tačiau remiamoje kokios meno institucijos.
Gatvės meno šaknys tūno plytų ir cemento sienose, kurių niūrumas padailintas purškiamais dažais, išlietais ant pjaustinių formų. Nors jaučiama nemenka tendencija šio stiliaus dailininkams atrasti vis naujų materialių substancijų, per kurias pasiekiamas stebėtojas.

Banksy

UŽ GATVIŲ
Iškarpos gali būti naudojamos ant stebinančiai skirtingų paviršių ir tai gali būti atliekama  nesuskaičiuojama gausybe būdų. Trafaretinis menas yra lankstus ir tai panaudota bei palaipsniui išplėtota artistų, kurie atlieka savo darbus ant medienos, metalinių, popierinių, storos drobulės ar tapetų paviršių. Bet tai tik substancijų ant kurių paišoma specifika, kai tuo pačiu esti begalės atlikimo būdų. Trafaretai gali būti atliekami kaip paprastas purškiamų dažų piešinukas arba kaip koliažas (naudojant įvairias piešinių jungimo technikas). O dar didesnis privalumas, jog jie gali būti uždažinėjami, keičiamos trafaretų dažymo pusės, panaikinamos tam tikros dalys ir visaip kaip manipuliuojami, priklausomai nuo išradingumo. Ir visa tai daroma be abejo, kol išgaunamas norimas rezultatas. Paišant ne gatvėje ir turint begales laiko bei netrukdant jokiem apribojimam, atsiranda dar didesnių privalumų. Piešinys gali būti kartojamas, panaudojant įvairiausias spalvas. Taip pat galima reikiamas jungiamąsias dalis užpaišyt ar pastebėjus klaidą trafarete – ką nors iškirpt. Atsiranda ir yra daugybė atlikimo technikų, kurios naudojamos specifiškai atitinkamų menininkų. Jos varijuoja nuo prastai atliktų ir primityvių iki detaliai išpjaustytų ir labai aiškių.
Tačiau kaip bebūtų daugelis artistų dirbančių „už gatvės ribų“, nelaiko savęs graffiti meno šakos dalimi. Nors ir jų darbai turi vizualių panašumų, tačiau visi kratosi graffiti piešėjų pavadinimo ir jaučiasi nejaukiai kai jiems priklijuojama tokia etiketė, vien dėl vandalizmo einančio greta. Paprasčiausiai nenorima, jog jų pastangos būtų ribojamos politinių ar techninių įprastų graffiti meno veiksnių. Tačiau šio judėjimo šaknys visad liks gatvėse ir ryšys su jomis nuolat bus palaikomas.

MOKYTOJAS IR MOKINYS. OUTRO
Mokytojas ramiai stebi ryžtingai besidarbuojantį savo auklėtinį. Pastarasis lėtais ir tikslingais įrėžimais pjausto storą popieriaus lakštą. Darbas beveik baigtas: ryškėja jo kontūrai ir bendras vaizdas. Mokinys laimingas tuo ir yra užtikrintas, jog darbas pavyks. Juk tiek ankstyvų rytinių pamokų neturėjo praeiti veltui. Ir štai, paskutinė detalė išpjaunama bei kartu iškeliama nuo bendro darbo lakšto. Sulig šiuo procesu mokinio veide pasirodo nerimo gyslelė. Jis žino, jog tai bus pirmas kartas kai privalės parodyti savo Mokytojui ką padarė ne tik išpjaustydamas, bet ir uždažydamas trafaretą. Auklėtinis besikeldamas nuo stalo, nedrąsiai pakelia akis ir atsisuka į vyresnįjį; šis linkteli. Jaunėlis paima teptuką ir gležnu judesiu brūkšteli per trafaretą, po to dar sykį ir dar, kol padengiamas visas pjaustinys. Pagaliau jis lėtai nuplėšia trafaretą. Tai ką pamato jam sukelia neapsakomą džiaugsmą, teigiami jausmai sukyla ir veide atsiranda šypsnys, pakeisdamas nerimą. Mokytojas prabyla: „Dabar tu laisvas. Nuo šiol gali savo žinias perteikti kitiems ir pats tobulėti, nes kelią, kuriuo eiti, jau supratai. Protingai ir atsakingai nešk žinią žmonėm“. 

 

Maketas

 

Autorius Swix

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close