AlbumaiNaujienos

Kai albumas pasirodo po ~10 metų? SKREBĖ “Sielos Akys” [Skrebė; 2020]

Prieš kurį laiką benaršydamas Facebooke netikėtai radau šį albumą… Mhh … smagu – dar vienas naujas albumas šiais metai, pagalvojau tuomet. Kiek atsimenu Gatvės Lygos tope jau kurį laiką laikosi jo kūrinys apie kulkas nešiojančias vardus. Kadangi buvau darbe – tiesiog atidėjau jį sau vakarui. Vakare, kai atsirado laisvo laiko, pradėjau klausyti…

Jau iš komentarų buvo aišku, kad kaip minimum dalis medžiagos jame yra toli gražu ne pirmo šviežumo, man pritarė ir kai kurie komentarai po albumų… Panašu, kad Skrebė nutarė padaryti savotišką antologiją to, ką kažkada buvo įrašęs. Vėliau, kai susirašiau su autoriumi jis ir pats patvirtino man tai. Kaip jis sakė, į šį albumą jis sudėjo tai, ką spėjo įrašyti nuo 2006-tų iki 2013-tų… 12-ka kūrinių, iš kurių vienas jo brolio beatbox outro, plius trijuose gabaluose svečiai, tarp kurių tada dar tik debiutuojantis Erkė, Maik ir man negirdėtas legacy. Kas liečia beatmakerius, jau velnias žino, nes ir pats Skrebė sako, kad jau senokai spėjo primiršti ant kieno instrumų repavo.

Šiaip, kai atlikėjas išleidžia tokio tipo senų darbų rinkinį, tam labai dažnai yra viena priežastis – jis tiesiog nori uždaryti kažkokį savo kūrybos etapą. Kartu susumuoti, tai kad buvo nuveikta , išsaugoti tai kitų atminty, ypač jeigu kaip ir šiuo atveju ta proga dar yra išleidžiamas kompaktinis diskas arba dar kažkoks formatas. Vėlgi, kaip taisyklė – po to jau galima pradėti laukti naujų darbų. Mūsų pokalbio su Skrebe metu, per Gatvės Lygą , aš uždaviau jam šį klausimą  ir jo atsakymas sutapo su mano teorija.

Savo laiku tapus tėvu, atsiradus kitiems prioritetams gyvenime jis buvo priverstas palikti kūrybą… taip jau gan dažnokai būna, ir tai labai gerai… Tačiau su laiku, atsirado laisvo laiko, draugai pradėjo siūlyti, kad, o gal reikėtų, kodėl vėl nepabandyti. Testui nusiuntė gabalą į Gatvės Lygos topą, ir jam su draugų pagalba, sekėsi gan gerai. Tada atsirado mintis, kad gal reiktų kažką įrašyti, gal reikia priminti apie save, apie tai kas buvo nuveikta …

Taip dienos šviesą išvydo “Sielos Akys” smagus artworkas, labai minimalistiškas viršelis, minimum informacijos… tai buvo tarsi albumas sukurtas tiems, kas ir taip viską žino.

Muzikinė pusė labai puikiai atspindi tą LT hiphopo erą, kada jis buvo įrašomas ir pas ką. Plius negalima tikėtis, kad kūriniai įrašyti per tokį laiko tarpą skambės vienam kontekste. Nors iš dalies, albumas susivalgo ir susiklauso gan organiškai, ko gero dėka pačio Skrebės. Toks jausmas, kad pas jį ne buvo pirmų blynų laikotarpio, visi gabalai apgalvoti, jie apie kažką, turi savo istorijas. Įdomu klausyti + pas Skrebę labai jau specifinis vokalas, balso tembras, ir savitas jo panaudojimas. Jis išties lengvai išsiskiria nuo kitų, pas mus tokių MC ypač paskutiniu metu yra mažoka.

Beklausant albumą, netgi vietomis atrodė, kad gal jis specialiai kažkaip iškraipė balsą, atrodė, kad yra tame kažkas nenatūralaus, bet per Gatvės Lygą išgirdau, kad viskas yra taip, kai davė tėvai, būtent taip, kaip jam pačiam patinka save girdėti. Ir tai puiku.

Taigi susumuojam ”Sielos Akys” tai vieno MC kūrybinės eros susumavimas. Pats albumas ir MC nepretenduoja į kažkokias inovacijas, koncertus arenose, ar, kad jį visi girtų. Tai tiesiog labai realistiškas, protingas ir nuoširdus  albumas, rodantis, kaip keičiasi vieno žmogaus pasaulio ir hiphopo supratimas, jo muzikinis skonis. Ir tai puiku – aš tiek kartų klausiau šio albumo per pastarąsias savaites, kad ko gero, kurį laiką jis tiesiog gulės pas mane ant lentynos. Ir man išties labai įdomu, kaip skambės naujas Skrebės kūrybinis etapas, apie ką bus jo kūrinai, kaip jie skambės. Labai nesinorėtų, kad “ Sielos Akys “ taptų jo pirmu ir paskutiniu albumu.

Beje jeigu paskubėsit, dar galit gauti sau į kolekciją ir šio albumo kompaktą.

Žymos

Susiję

Close