Interviu

MESSIAH – 2007 m. pavasaris

Kaip ir dauguma tikrų, bet ne visada praktikuojančių katalikų, aš kartais atsirandu ant bažnyčios slenksčio. Vaikystėje man atrodė, kad tai didelis kosminis laivas, kuris laukia savo laiko, kad išskraidintų mus ten, iš kur mes atkeliavom. Matyt, buvo per daug fantastinių filmų. Vėliau aš supratau, kad žmonės, artėjant laikui, kai teks palikti savo fizinį kūną, susimąsto: „o gal išties po mirties kas nors yra, gal reikėtų vis dėlto nueiti pasimelsti ir paprašyti atleidimo, kaimynė sako, kad atleido…“ Ir taip žmonės traukė ir traukia į vieną iš seniausių atrakcionų, moka savo litus, klauso senų pasakų, kartais pagražintų naujovėmis, ir tikisi, kad vieną gražią dieną, kai ateis jų diena peržengti slenksti, jie keliaus ten, kur gražu ir šilta, kur tavęs laukia mirę tėvai ir angelų draugija, o ne į pragarą. Ką jau padarysi, kiek betūrėtų minusų ši institucija, ji turi daug pliusų, juk žmonės turi kažkuo tikėti… Tegu tai būna prieš tūkstantmečius surašyta istorija. Gyventi reikia taip, tarsi dangus yra, nes jeigu jo nėra, mes nieko neprarandam, o jeigu yra…

Na štai taip, po trumpo intro, pereinu prie pagrindinės temos. Ko gi šį kartą aš su savo kalbom atsiradau ant bažnyčios slenksčio?

Prieš keletą metų mūsų bastioną papildė dar vienas vardas, naujas pranašas – Messiah. Ne, jis nėra šventas, kaip ir dauguma iš mūsų, turi savų silpnybių, neabejingas pagundoms ir t.t. Bet jau tada jo balsas skambesio kitaip, jis turėjo kažką, ko labai trūksta kitiems. Atėjo nepastebimai, lyg nusileido iš debesų, mūsų ausis vis dažniau pasiekdavo jo žodžiai, vis dažniau jį matydavome įvairiuose žmonių susibūrimuose. Pamažu jis „apaugo“ ištikimų pasekėjų būriu, atsirado pirmasis jo pranašysčių leidimas – albumas „Antimaterija“…

Bet šią gražią dieną mane į šią vietą atvedė ne praeitis, o dabartis ir ateitis. Kuo jis gyvena dabar, kas yra jo galvoje, kokius planus jis nešioja savo širdy… Kaip ir dauguma į jį panašių, Messiah buvo miesto gyventojas, besimėgaujantis gamtos gėrybėmis ir žmonių kompanija, jis gyvena šventoj vietoj, sulindęs į savo pasaulio dėžę, apklijuotą piligrimų paliktais lipdukais, ir kuria savo naujas vizijas…

Aš gal praleisiu tą dalį su rankų paspaudimais ir laiškų siuntinėjimais, pereisiu tiesiai prie reikalo. Štai keli klausimai ir atsakymai, kuriuos man pavyko išgauti iš Messiah. Kadangi šis susitikimas įvyko prieš kurį laiką, galite patys įsitikinti, ar išsipildė kai kurios jo pranašystės, juk laikas nubrėžė jau savo rėmus.

Messiah on A-LT 2006

MIRON: Pastaruoju metu per gyvus pasirodymus tau kompaniją palaiko visas būrys gyvų instrumentalistų. Pasklido kalbos apie projektą ir naujus sumanymus. Mane pasiekė naujiena, kad vieno renginio metu publika galbūt jau paskutinį kartą pamatys šį daug žadantį konglomeratą, kad pasikeitė planai. Kaip yra iš tikrųjų?

MESSIAH: Pradėkime tad nuosekliai: projektas yra toks biesas, kuris turi pradžią ir pabaigą. Tasai projektas buvo užvadintas „LIVE goes on“, nors daug kas pasibodėjo pastebėti kalambūrą ir vadino tiesiog „Life goes on“. Taigi pasigrojom su jais, o dabar jau yra susibūrusi nauja komanda, ne ką mažesnė savo kiekybe: „Messiah goes MAD orchestra“. Skambesys skirsis, integruosim hardwarinius instrumentus, nors ir gyvų nepaliksim ramybėje. Dar paruošėm gyvą programą su Dj Tricku klasikinėje hiphopoo sudėtyje: 2 turntables and a mic.

MIRON: Kas toliau? Naujas projektas, albumas, kas?

MESSIAH: Toliau vyks repeticijos ir gyvi grojimai, o tuo pat metu brandinsiu (ką jau esu pradėjęs daryti) naują albumą. Žinoma, dar anksti apie jį kalbėti, bet bus. Faktas. Šaudausi dabar įvairios patirties įvairiose srityse, todėl ir pats būsiu labiau įvairus. O kadangi projektais galima pavadinti labai daug ką, tai ir priskaičiuoti tų projektų savo veikloje galiu nemenką skaičių. Jie neapsiriboja muzika. Bus šis tas su vaizdu ir su rašliavom. O kur dar projektai fakultete prie kavos aparato!

MIRON: Pastebėjau, kad tau labai patinka eksperimentuoti ir išeiti už hiphopo ribų. Ar nenutiks taip, kad vieną gražią ir saulėtą dieną tu suprasi, kad tavo širdis skamba kitokiu ritmu, ir kad tas ritmas ne hiphopo?

MESSIAH: Tikrai nepradėsiu groti reivo ar folkloro. O eksperimentika yra man labai artimas dūšiai dalykas, jo neišsižadėsiu. Bet tai nereiškia, kad žadu išeiti už hiphopoo ribų. Jei hiphopas turi tiek daug skirtingų raiškos būdų (tie visi elementai), tai muzika turėtų iš viso būti vargiai apibrėžiama. O kai kurie ją bando įsprausti į neproporcingai siaurus rėmus. Laikai keičiasi – atsiranda vis naujų priemonių muzikos garsams išgauti, vis naujų muzikos kaip tokios supratimo variantų. Tad kodėl gi visu tuo nepasinaudojus, kad sukurtum hiphopą?

MIRON: Iš tiesų mane stebina tavo produktyvumas palyginti su tavo kolegomis, o svarbiausia tai, kad negali sakyti, jog dėl to nukenčia kokybė. Kaip manai, ar ilgam tau užteks mūzos, ir ar nebūtų geriau sufokusuosi savo jėgas?

MESSIAH:
Na tai galima ir iki grabo lentos koncentruotis nieko nedarant ir tikėtis, kad jau po 8 jubiliejaus pradėsi dieviška šviesa švytėti. Kiekvienas nuveiktas darbas ar kūrinys pats generuoja energiją, o ją investuoju į naujus darbus ir naują kūrybą. Mūza žmonių neaplanko. Ją reikia mokėti pasikviesti.

MIRON: Mes keičiamės, kaip ir pasaulis aplink mus. Kas naujo tavo dabartinėje kūryboje, kuo ji skiriasi nuo pirmų gabalų, pirmo albumo?

MESSIAH: Dabartinė kūryba turi hiphopo branduolį, bet yra vienodu atstumu nutolus į džiazo ir į elektroninės muzikos puses. Tad pusiausvyrą vis dar laiko hiphopas. Bet jame nuskambės daugiau gyvų instrumentų, nebebus kūrinių kur rėkdamas repuoju, nes išmokau koncentruoti rimų energiją ir ją perteikti ramesniu balsu. Tapau išrankesnis musicmaker‘ių atžvilgiu. Bet vienas dalykas bus tas pats – vėl bus kūrinių su pačiais įvairiausiais veikėjais. Taip niekada ir nebus „asmeninio bytmeikerio“. Užtat vietoj jo – visa „šutvė“ įdomių personų.

MIRON: Tu vienas iš tų žmonių, kurie klauso ne vien savo kūrybos dainų. Tavo nuomonė – kur ir kame yra hiphopo ateitis, kaip atrodys hiphopas po kelerių metų? Juk tu gi mesijus.

MESSIAH: Sudaužiau kiaušinį į keturkampį akmenį, alyvos šakele sudrumsčiau baloje vandenį ir sužinojau, kad hiphopas pasaulyje turėtų pasiekti elektroninio hiphopo kulminaciją ir tada pradėti gręžtis į senąją mokyklą. Pats repas, jo flow, turėtų įgauti labiau šnekamosios kalbos pobūdį, o po to nostalgiškai grįžti prie senojo pavyzdžio. Istorija kartojasi, o mes dabar gyvename kaip tik tuo laiku, kuomet hiphopas prasidės iš naujo. Skambesys turėtų būti daug ramesnis, bet su senų kūrinių prieskoniais. Žinoma, nepavyks idealiai atkartoti senosios dvasios, todėl iš tolimesnės raidos galima tikėtis visiškai bet ko.

Messiah live

O Lietuvoje, manau, daugės jaunų grupių, tobulės mc technika, augs ir kiekybė, ir kokybė. Dar nesusiformavus aiškioms lietuviško hiphopo atšakoms sunku pasakyti, į kurią pusę visa tai pajudės, bet perspektyvas matau tik teigiamas.

MIRON: Ar netrukdo hiphopas mopkslams, darbui, privačiam gyvenimui? Kaip tau atrodo, ar Lietuvoje įmanoma pragyventi iš hiphopo, ir jeigu taip, tai koks jis tam turėtų būti?

MESSIAH: Kartais mokslai maišo muzikai. Kartais darbas mokslams. Kartais muzika darbui. Visą žmogaus gyvenimą laikau laisvalaikiu, tad svarbiausia, kad jis būtų įdomus. O didelis užimtumas išmoko džiaugtis retomis akimirkomis, kai neturi ką veikt.

O ar įmanoma išgyvent iš hiphopo, į šitą klausimą už mane jau turbūt 55 kartus įvairiuose interviu atsakė Svaras. Įmanoma, kad kūryba išlaikytų pati save. Bet savo autoriui ji dažniausiai pašykšti. Turint omeny, kad Lietuva, tėvynė mūsų, yra iš tikro tik taškas pasaulio žemėlapyje, jau vien lietuviška muzika, kaipo tokia, yra ganėtinai siaura kryptis, ypač žinant lietuvių praktiškumą. Hiphopas – išvis siaura. O jau nekalbu apie hiphopo gerbėjus, klausančius įvairių jo atšakų, turinčių savus skonius.

MIRON: Tavo albume daug įvairių muzikos kūrėjų, daug skirtingų stilių. Ar galima teigti, kad naujajame albume tu panaudosi tą pačią formulę, ar vis dėlto susiaurinsi ratą, o gal kaip tik platinsi akiratį? Kurio muzikos kūrėjo skambesys tau arčiau širdies?

MESSIAH: Akiračio platinimas – tai asmeninė evoliucija. Ir tikrai nenoriu, kad ji nutrūktų. Ir nors pati formulė iš esmės bus panaši, bet naujas skambesys, keli faktoriai, kuriuos dabar būsiu linkęs nuslėpti ir mano paties konkretesnis skonis naują albumą pavers labiau vientisu. Bet tik ne monotonišku. Stereotonišku.

MIRON: Kokia tavo nuomonė apie vasarį įvykusius Lietuvos Hiphopo apdovanojimus? Ar malonu skinti laurus? Ir jeigu ne, tai kas, tavo manymu, pasipuoštų karūna?

MESSIAH: Apdovanojimų organizacinė pusė kaip reikalas patobulėjus, bet labai jau anksti viskas prasidėjo ir pasibaigė (turiu omeny koncertų ir apdovanojimų dalį). Apdovanojimai – geras įvertinimas, bet dar geresnis įpareigojimas. Aš asmeniškai dėl jų džiaugiuosi ne todėl, kad juos gavau aš, bet kad jais buvo pripažinta eksperimentinė hiphopo atšaka. Tai galbūt padrąsins ir kitus atlikėjus eksperimentuoti. Bent jau mane tai padrąsino 🙂

O kas galėtų dar pasiimti, tai neišskirsiu vardais, nes tai būtų per didelė atsakomybė nuspręsti. Todėl ir sudaromos komisijos 🙂

MIRON: Manau, nesuklysiu pasakęs, kad lyginant su kitais, tu daug koncertuoji – skirtingi miestai, skirtingi žmonės… Koks pasirodymas tau labiausiai patiko? Kas, tavo manymu, dabar Lietuvoje daro gerus gyvus pasirodymus?

MESSIAH: Po albumo išleidimo koncertai suaktyvėjo. Tai vyko ir todėl, kad kaip tik tuo metu pradėjau burti muzikantus gyviems grojimams. Labiausiai patinka grot su gyvais instrumentais, bet tada iškyla tokių problemų kaip įgarsinimas. Geriausiai įgarsinti buvom berods Siemens arenoj. O pasirodymo kokybę dažnai nulemia ne vien techniniai aspektai, bet ir žiūrovai.

Iš gyvai grojančių, mane labiausiai domina tokie veikėjai kaip A.I.R. ar Magic Mushrooms. Dabartinė Despotinų gyva programa labai gerai skamba. Bet čia irgi sąlygiška, nes gerų gyvų grupių yra daug daugiau. Ir labai puiku, kad yra iš ko rinktis, ir labai puiku, kad negaliu išvardint savo mėgstamiausių grupių ar atlikėjų tiesiog čia.

MIRON: Ar nebijai „permaitinti“ žmones savimi, kad meilė peraugs į neapykantą? Kad underground‘o lipdukas pavirs į komercinį blizgutį?

MESSIAH: Toks klausimas sudaro įspūdį, kad turiu asmeninį vairuotoją ir asmens sargybinį, o pusryčiauju Čili picerijoj. Na, jei pavyktų man priklijuot komercinio atlikėjo etiketę, labai nudžiugčiau, nes tai reikštų, kad komercinė muzika tapo alternatyviąja – svarstyklės persisvėrė į mūsų pusę.

O permaitint nepermaitinsiu, nes pats iš to nežadu maitintis.

MIRON: Kada galima tikėtis tavo naujo albumo?

MESSIAH: Uch, po metų kokių. Vardan kokybės, neskubėsiu. O, kaip parodė praktika, ir šiaip skubėt tokiais klausimais neišeina.

Nenorėjau pertraukinėti atsakymų savo komentarais, Messiah yra vienas iš tų, kurie moka ir mėgsta gražiai pašnekėti, be to, dažniausiai daro tai, ką sako, kaip sunkiai ir net absurdiškai tai beatrodytų.

Palikdamas Mesijaus buveinę pagalvojau, kad, ko gero, dar liko neužduotų klausimų, bet tai ir gerai – bus dar proga aplankyti šventą vietą. Kas žino, gal ir verta dažniau apsilankyti bažnyčioje, kad laivas neišskristų be manęs…

Autorius Miron

Susiję

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Close